Simno seniūnija yra Alytaus rajono vakaruose. Ji ribojasi su Krokialaukio, Miroslavo seniūnijomis, Lazdijų ir Marijampolės rajonais. Seniūnijai priklauso seniūnijos centras Simnas ir 39 kaimai. Didesni – Verebiejai, Mergalaukis, Ąžuoliniai. Seniūnija suskirstyta į 7 seniūnaitijas: Ąžuolinių, Kalesninkų, Kavalčiukų, Mergalaukio, Simno I, Simno II ir Verebiejų. Per seniūnijos teritoriją prateka Simnyčios, Spernios, Bambenos, Peršėkės ir kt. upeliai. Yra Giluičio, Simno, Žuvinto, Ylelio, Anagininkų, Atesio ežerai.
Seniūnijos plotas – 13 104 ha, iš jų apie 81,8 proc. užima žemės ūkio naudmenos, 2,7 proc. – miškai, 15,5 proc. – vandenys ir kitos paskirties plotai [1, 3]. Seniūnijoje gyvena apie 3880 gyventojų, iš jų – 1882 vyrai ir 1998 moterys (2011) [3].
Simno seniūnijoje veikia: Simno gimnazija, Simno žemės ūkio mokykla, Simno specialioji mokykla, Simno vaikų darželis, ambulatorija ir 3 medicinos punktai, pašto skyrius, Alytaus teritorinės darbo biržos poskyris, Simno kultūros centras, 3 bibliotekos (Simno, Ąžuolinių, Verebiejų), neįgaliųjų centras, Ažuolinių kaimo bendruomenė, bendruomenė visuomeninė organizacija „Simnija”, Verebiejų kaimo bendruomenė, Mergalaukio bendruomenė „Besimokanti visuomenė – sėkmingas ateities garantas“, Kalesninkų kaimo bendruomenė, Kavalčiukų seniūnaitijos bendruomenė. Veikia verslo ir individualios įmonės didesnės iš jų: UAB „Alytaus melioracija“, AB „Dainava“ (siuvimo fabriko) filialas, UAB „Riamona“ (mėsos produkcijos gamyba, universali skerdykla), Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro Simno filialas, žemės ūkio bendrovė „Atžalynas“ [1, 7, 8]. Simno seniūnijoje yra gimę: Lietuvos žydų kilmės talmudistas, pedagogas, visuomenės veikėjas Jacob Barit (1797–1883) Simne, rašytojas, poetas Ksaveras Sakalauskas–Vanagėlis (1863–1938) Kalesninkuose, istorikas prof. Ignas Jonynas (1884–1954) Atesninkuose, skulptorius Antanas Aleksandravičius (1885–1970) Gluosninkuose, skulptorius Matas Menčinskas (1896–1942) Ostampe, literatas, poetas Jurgis Krasnickas (1902–1922) Atesninkuose, poetas Bronius Klimavičius (1903–1956) Kalesninkuose, aktorius Vaclovas Ivanauskas (1910–1982) Simne, tapytojas Vytautas Kasiulis (1918–1995) Simne, rašytoja Emilija Liegutė (g. 1930) Skrituliuose, žurnalistas, kraštotyrininkas, istorikas Jonas Launikonis (1936–2004) Simne, medicinos mokslų dr. Romas Žiūkas (g. 1936) Gluosninkuose, gamtininkas ir kolekcininkas Algimantas Zubavičius (g. 1942) Aleknonių km., biomedicinos mokslų dr. Arvydas Šeškevičius (g. 1939) Simne, gydytoja, rašytoja Birutė Žemaitytė (g. 1943) Gražuliuose, istorikas Jonas Mardosa (g. 1948) Angininkuose, fizikos mokslų profesorius Juozas Jakimavičius (g. 1961) Simne, Alytaus Švč. Mergelės Marijos krikščionių pagalbos bažnyčios klebonas Leonas Jakimavičius (1961) Simne.
Apie Simno seniūniją rašoma knygose „Alytaus rajonas…“ [6], „Dzūkų kraštas“ [7] ir kt. 2015 m. Simne išleista kraštiečio profesoriaus Arvydo Šeškevičiaus knyga „Simno ir jo apylinkių pradinės mokyklos, 1782–2012: (Simno pradinei mokyklai 230 metų). Joje rašoma apie daraktorius, knygnešius, mokyklas, mokytojus ir kt. 2019 m. Kaune išleista A. Šeškevičiaus 2 dalių knyga „Simno šimtmečių istorija“. Monografija skirta Simno vardo 525 metų jubiliejui paminėti. Joje rašoma apie Simno vardo kilmę, istorinę raidą, bažnyčią, knygnešius, savanorius, tremtinius, partizanus, žymius krašto žmones ir kt. Yra informacijos periodikoje ir internete.
Nemažą teritorijos dalį užima Žuvinto biosferos rezervatas – valstybės saugoma teritorija. Jis įsteigtas 2002 metais pirmojo Lietuvoje Žuvinto gamtinio rezervato (nuo 1937 m.) ir gretimų draustinių pagrindu. 2011 m. Žuvinto biosferos rezervatas įtrauktas į Pasaulinį UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ biosferos rezervatų tinklą.
Dalį teritorijos apima Metelių regioninis parkas, įkurtas siekiant išsaugoti didžiųjų pietų Lietuvos ežerų ir jų apylinkių kraštovaizdį, gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes.
Seniūnijoje yra Giluičio ir Bambininkų (Ąžuolinių) piliakalniai [2].
Žuvinto biosferos rezervato lankytojų centro muziejinė ekspozicija (Aleknonių k.).
Simno miesto istorinis centras – urbanistinis paminklas. Vertingi XX a. pradžios žydų architektūros pastatai.
Paminklas žuvusiems žydams Pošnelės miške (skulpt. Vladas Krušna, 1965 m. Pošnelės k.).
Paminklas Lietuvos žuvusiems partizanams už Tėvynę (Liepakojų k.).
Paminklas-stela Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio grupės partizanams, 1945–1948 m. žuvusiems Žuvinto apylinkėse. Šalia Žuvinto biosferos rezervato direkcijos pastato (Aleknonių k.).
Simno seniūnijos teritorijoje yra keletas į Kultūros vertybių registrą įtrauktų objektų: Simno žydų žudynių vieta ir kapas (u. k. 12151) Kalesninkų kaime. Paminklas, kurį sudaro ant betoninio postamento stovinti skulptūra – iš granito iškalta moters galva, simbolizuojanti skausmą. 1965 m. pastatyto paminklo autorius – skulptorius Vladas Krušna; Lietuvos partizanų kautynių ir žūties vieta Liepajkojų k. Partizanai palaidoti Simno kapinėse, jiems 1990 m. Simno kapinėse pastatytas antkapinis paminklas; Simno sinagoga (u. k. 39122).
Flex, Walter. Der Wanderer zwischen beinden Welten. Hofenberg, 2015. Knygos viršelis
Mergalaukyje yra Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapinės, kuriose palaidotas Ernstas Vurchė (Ernst Wurche). Jis buvo žymaus vokiečių rašytojo ir poeto Valterio Flekso (Walter Flex, 1887–1917) draugas ir tapo jo autobiografinio kūrinio „Klajoklis tarp dviejų pasaulių“ (orig. „Der Wanderer zwischen beiden Welten: ein Kriegserlebnis“. München, 1917) pagrindinio herojaus prototipu. Šis kūrinys, deja, nėra išverstas į lietuvių kalbą. Tiesa, jo ištrauka spausdinama Arvydo Šeškevičiaus knygos „Simno šimtmečių istorija“ (Kaunas, 2019) antroje dalyje. Svarbiausias V. Flekso knygos veiksmas vyksta Simne ir jo apylinkėse.
Literatūra ir šaltiniai
Parengė: Violeta Bernackienė, Lina Vasiliauskaitė (Alytaus rajono savivaldybės viešoji biblioteka), 2016; 2020
