„Dainavos krašto“ dalyje „Vietovės“ pateikiama trumpa informacija ir publikacijų apie Alytaus apskrities vietoves apžvalgos.
Skaityti plačiau
Alytaus miestas Alytaus rajonas Druskininkų miestas Druskininkų savivaldybė Lazdijų miestas Lazdijų rajonas Varėnos miestas Varėnos rajonas
Alytaus rajonas Krokialaukio seniūnija Santaika

Prigluskim prie savo šaknų. – Alytus, 2007. Knygos viršelis

Santaikos bažnytkaimis yra prie Marijampolės – Simno – Alytaus plento, 15 km į vakarus nuo Alytaus, 10 km į rytus nuo Simno, 6 km į pietryčius nuo Krokialaukio [6]. Santaikos kaimas priklausė Krokialaukio valsčiui [6]. 1928–1929 m. prie Garniubalės kun. Antanas Žygas pastatė medinę bažnyčią ir įsteigė parapiją, kuriai buvo priskirti kai kurie Krokialaukio, Simno, Miroslavo ir Ūdrijos parapijų kaimai [8]. Bolševikų okupacijos metu Santaikos kaimas priskirtas Alytaus rajono Pošnios apylinkei ir padarytas kolūkio centru [6].

Santaikoje yra Kristaus Karaliaus bažnyčia, kapinės, nepastatyta mūrinė bažnyčia, kultūros namai, biblioteka, paštas [9]. 2009 m. Santaikos pagrindinė mokykla buvo reorganizuota ir prijungta prie Simno gimnazijos. Santaikoje gimė Lietuvos inžinierius, technologijos mokslų daktaras, tarptautinės klasės šokėjas Vidutis Pranciškus Kamaitis (g. 1938). 1942–1944 m. Santaikos pradinėje mokykloje dirbo puikus pedagogas ir poetas Anzelmas Matutis (1923–1985).

Gana įdomi intriga užsimezgė tvirtinant naujos parapijos vardą. Tinkamas žemės sklypas buvo rastas Varanausko kaime, todėl žmonės savo prašyme įrašė šį pavadinimą, bet jį Vilkaviškio vyskupijos kurija atmetė. Galų gale po ilgų svarstymų priimtas kurijos pasiūlytas visai naujas parapijos vardas – Santaika. Jis buvo patvirtintas 1927 m. spalio 1 dieną. Šis pavadinimas vėliau prigijo ir pačiam bažnytkaimiui, išstumdamas senąjį Varanausko vardą.

Apie Santaikos kaimą labai mažai informacijos. Trumpai rašoma „Mažojoje lietuviškoje tarybinėje enciklopedijoje“ [8], Broniaus Kviklio knygose „Mūsų Lietuva“ [6] ir „Lietuvos bažnyčios“ [5]. Apie Santaikos bažnyčią rašoma leidiniuose „Lietuvos sakralinės dailės katalogas“ (Kn. 5, Vilnius, 1996) ir „Menotyra“ [4]. Ūdrijos pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoja metodininkė Birutė Vitkauskienė sudarė ir spaudai parengė knygelę apie Ūdrijos krašto istorinę raidą „Prigluskim prie savo šaknų“.

Santaika – maža kaimo parapija, kurios istorija panaši į daugelio kitų palyginti jaunų Užnemunės parapijų. Tyrinėtojus ji patraukia būtent savo tipiškumu tiek regiono, tiek laikmečio požiūriu. Santaika turėjo nuosavą uolų metraštininką – antrąjį parapijos kleboną Vincą Birbilą. 1931 m. atsikėlęs į naująją parapiją jis smulkiai aprašė ankstesniųjų metų įvykius nuo pat parapijos įsikūrimo [4]. Oficialiai Santaikos parapija su Kristaus karaliaus titulo bažnyčia buvo įsteigta 1928 m. rugpjūčio 2 dieną. Jau 1929 m. Santaikoje buvo įsteigta pašto agentūra, o Pošnioje – geležinkelio stotelė. Parapijoje greitai įsisteigė nemažai katalikiškųjų organizacijų: Švč. Sakramento Garbinimo brolija, Gyvojo Rožančiaus draugija, Tretininkai, Angelaičiai, Katalikių moterų draugija, Blaivybės brolija. 1929 m. atsirado ir įtakingų pasaulietinių organizacijų padaliniai – „Pavasario“ kuopa, Šaulių būrys. Žodžiu, parapija tapo reikšmingu ne tik religinio, bet ir kultūrinio bei socialinio gyvenimo centru [4]. 1936 m. Santaikos parapijos administratorium buvo kun. Vincentas Birbilas [6]. Jis 1939 m. norėjo pastatyti mūrinę bažnyčią, bet suspėjo pastatyti tik pamatus ir zakristiją. 1940 m. Santaikos parapija priklausė Simno dekanatui [8]. Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė (specializavosi pienininkystėje) [9].

Oficialiai Santaikos parapija su Kristaus Karaliaus titulo bažnyčia buvo įsteigta 1929 m. Santaikos parapijiečiai stokojo lėšų numatytai mūrinei bažnyčiai, todėl statėsi laikiną medinę [4]. Medinė Santaikos bažnyčia – būdingas provincialios Užnemunės sakralinės architektūros, paprastai vadinamos liaudiška, pavyzdys, dažnas nedidelėje ir nesenoje gyvenvietėje [6]. 1931 m. Santaikos klebonu tapo V. Birbilas. 1933 m. spalio mėn. jis ėmėsi planuoti svarbiausią parapijos statinį – nuolatinę bažnyčią. 1939 m. rugpjūčio pabaigoje bažnyčios projektą parengė V. Trečiokas. Ji nedidelė su vienu bokštu fasade, zakristija ir apšildoma koplyčia. Įdomu tai, kad jos statyba vyko ganėtinai laisvu, „liaudišku“ būdu. Senu papročiu pirmiausia buvo pastatyta zakristija ir koplyčia. Naujosios bažnyčios pamatai buvo pašventinti 1939 m. spalio 29 d., per titulinius Kristaus Karaliaus atlaidus. 1944 m. liepos 29 dieną Santaikoje  bažnyčios ir klebonijos teritorijoje vyko mūšis, kurio metu sudegė daugelio parapijiečių namai, klebonijos ūkiniai pastatai, sprogimai apgriovė naujosios ir senosios bažnyčios pastatus. Naujosios raudonų plytų bažnyčios Santaikos parapijiečiams taip ir nepasisekė pastatyti: dar nebaigtą ją atėmė sovietinė okupacinė valdžia ir pavertė kolūkio sandėliu [4]. Parapija po karo susiremontavo medinę laikinąją bažnyčią, šiek tiek pagražino jos priekinę dalį. Tokį paprastą mažą pastatą matome ir šiandien. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, parapija galėjo vėl atsiimti nuniokotą, mūrinį pastatą, bet, pastaruoju metu sumažėjus žmonių, pasilikta prie senosios medinės bažnyčios [4].

Santaikos parapijos klebonas Vincas Birbilas rašė parapijos istoriją ir paminėjo, kad mokykla buvo įkurta 1938 metų lapkričio mėn. [4]. Mokė mokytoja A. Miškinytė. 1942–1944 m. Santaikos pradinėje mokykloje dirbo puikus pedagogas ir poetas Anzelmas Matutis. Čia dirbdamas jis sukūrė Santaikos himno žodžius [1]. A. Matutis subūrė nedidelę mėgėjišką teatro trupę ir pastatė veikaliuką – komediją „Plutelė ir pelės“. 1949 m. pradinė mokykla buvo reorganizuota į septynmetę. 1952 m. išleista pirmoji mokyklos laida. 1960 m. mokykla tapo aštuonmete. 1966–1970 m. Santaikos mokykla buvo vidurinė. 2009 m. Santaikos pagrindinė mokykla buvo prijungta prie Simno gimnazijos [7]. 2014 metais Santaikos mokykla buvo uždaryta [1].

Santaikoje yra Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Santaikos filialo biblioteka. Biblioteka įkurta 1947 m. 2001 m. sujungta su Santaikos mokyklos biblioteka. Bibliotekos fonde yra 8802 tūkst. spaudinių. [2]. Bibliotekoje yra sukauptas kraštotyros fondas, jame 2016 m. buvo 35 leidiniai [2].

Literatūra ir šaltiniai

  1. Alytaus rajono Santaikos pagrindinė mokykla. [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-08-25]. Preiga per internetą: https://lt.wikipedia.org/wiki/Santaikos_pagrindin%C4%97_mokykla
  2. Alytaus rajono savivaldybės viešoji biblioteka. [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-08-25]. Prieiga per internetą: <http://www.alytus.rvb.lt/?page_id=278 >.
  3. Jankevičienė, Algė. Kristaus Karaliaus bažnyčia: [Santaika]. – Iliustr. – Bibliogr.: 8 pavad. // Lietuvos sakralinės dailės katalogas. – Vilnius, 1996. – Kn. 5, p. [364]-366.
  4. Jurkuvienė, Teresė. Santaikos bažnyčios statybos istorija [Alytaus r.]. – Iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose // Menotyra. – 2002. – Nr. 3, p. 24-29; Prieiga per internetą: https://aleph.library.lt/F?func=find-b&request=000012558&find_code=SYS&local_base=LITLI
  5. Kviklys, Bronius. Santaika. – Iliustr. // Kviklys, Bronius. Lietuvos bažnyčios. – Čikaga, 1982. – T. 2, p. 275.
  6. Kviklys, Bronius. Santaika. – Iliustr. // Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva. – Vilnius, 1991. – T. 3, p. 571.
  7. Mosteikaitė, Alma. Reorganizuojamos Mergalaukio ir Santaikos mokyklos: [apie Alytaus rajono savivaldybės tarybos priimtą sprendimą dėl Mergalaukio ir Santaikos pagrindinių mokyklų reorganizavimo, jas iki rugsėjo 1-osios prijungiant prie Simno gimnazijos] // Alytaus naujienos. – 2009, bal. 30, p. 2.
  8. Santaika // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1971. – T. 3, p. 157.
  9. Santaika // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1987. – T. 3, p. 624.

Parengė: Dalia Ramanauskienė, Lina Vasiliauskaitė (Alytaus rajono savivaldybės viešoji biblioteka), 2016; 2020

Objektai
Santaikos Kristaus Karaliaus bažnyčia
Formuoti maršrutą iš pažymėtų objektų