„Dainavos krašto“ dalyje „Vietovės“ pateikiama trumpa informacija ir publikacijų apie Alytaus apskrities vietoves apžvalgos.
Skaityti plačiau
Alytaus rajonas Druskininkų savivaldybė Lazdijų rajonas Varėnos rajonas
Alytaus rajonas Punios seniūnija

Punios seniūnija yra Alytaus rajono šiaurėje, nuo Alytaus nutolusi 22 km. Ji ribojasi su Alovės, Pivašiūnų, Butrimonių seniūnijomis, Prienų rajonu, ties seniūnijos teritorijos riba prateka Nemunas. Seniūnijai priklauso seniūnijos centras – Punia ir 34 kaimai. Didesni iš jų – Vaisodžiai, Raižiai, Medukšta, Žagariai. Seniūnija suskirstyta į 4 seniūnaitijas: Punios, Raižių, Vaisodžių, Žagarių. Per seniūniją teka Nemunas, Punelė, Imelsa, Žagarė, Sūrelė, Kriokšlys, Dzindzakė. Seniūnijoje yra Nečiuikių šaltinis, Punios šilelis (Šilaičiai), Alytaus šilelis, Vaišupio, Kulabiškių, Ažuolijos miškai [1, 7].

Seniūnijos teritorijoje gyvena 2271 gyventojas, iš jų – 1142 vyrai ir 1129 moterys (2011) [5]. Seniūnijos plotas – 7795 ha, iš jų – apie 80,1 proc. užima žemės ūkio naudmenos, 2,4 proc. – miškai, 17,5 proc. – vandenys ir kitos paskirties plotai [3].

Seniūnijos teritorijoje veikia: Punios mokykla-daugiafunkcis centras, medicinos punktas, 2 pašto skyriai, 2 bibliotekos (Punios, Vaisodžių), Punios kaimo visuomeninė organizacija „Punios ainiai“, Vaisodžių kaimo bendruomenė „Vaisodžiai“, Žagarių kaimo bendruomenė, Medūkštos kaimo bendruomenė, Raižių musulmonų religinė bendruomenė. Seniūnijos teritorijoje veikia medienos perdirbimo įmonės, didesnės iš jų: UAB „Albrikas“, „Jundos stalių gaminiai“. Verčiamasi netradicine žemdirbyste – auginamos gėlės, daržovės, vaisiai, uogos, sraigės, yra bitynų. Seniūnijos teritorijoje Punioje yra  Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia, Šv. Jurgio koplytėlė, totorių mečetė, kultūros centras Raižiuose.

Seniūnijoje yra Kružiūnų, Punios piliakalniai [2].

Iš Punios seniūnijos kilę šie žymūs žmonės: technikos mokslų dr. Julius Grigonis (g.1917) Punioje, kalbininkas, prof. Jonas Palionis (g. 1924) Mišiškių k., technikos mokslų dr. Algirdas Senuta (1928–2006) Punioje, chemijos mokslų dr. Vytautas Vėsa (g. 1930) Punioje, kraštotyrininkas, knygų autorius Petras Džervus (g. 1930) Punioje, biologijos mokslų dr. Jaunė Senutaitė (g. 1932) Punioje, ekonomikos mokslų dr. Aleksandras Vytautas Rutkauskas (g. 1939) Punioje, menotyros mokslų dr. prof. Albertas Piličiauskas (1936–2011) Punioje, žurnalistas Stanislovas Kamarauskas (1939–2006) Silgionių k., keramikė Janina Džervutė (g. 1946), medžio drožėjas Algirdas Judickas (g. 1948) Padvariškių k. [4]

Gyvena ir dirba Punios seniūnijoje: poetė Salomėja Kaknevičienė (g.1931), poetė Teklė Džervienė (g. 1932), poetas Antanas Šarkelė (g.1935), poetė Emilija Krušinienė (g. 1938), drožėjas Virginijus Bučius (g. 1960) [4].

punia-laiko-verpetuose

Krušinienė, Emilija. Punia laiko verpetuose. – Marijampolė, 2013. Knygos viršelis

Apie Punios seniūniją galima paskaityti leidiniuose Dzūkų kraštas“ [8],Alytaus rajonas = Alytus district“ [7], Emilijos Krušinienės knygoje „Punia laiko verpetuose“ [4], yra informacijos periodikoje, internete.

Punios mokyklos-daugiafunkciame centre veikia kraštotyrinė etnografinė ekspozicija „Punia amžių bėgyje“. Šioje ekspozicijoje pristatoma miestelio, mokyklos ir vietos žmonių istoriją.

Punioje yra Šv. Jurgio koplytėlė 1831 m. sukilėliams atminti.

Punios seniūnijos teritorijoje yra paminklų ir koplytstulpių:

Paminklas Vytautui Didžiajam ir pergalės Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms paminėti. Pastatytas 2010 m. (Raižių k.)

Paminklas „Margiris – legendinis kunigaikštis“ prie Punios piliakalnio.

Saulės laikrodis, rodantis mūšio ir vietos laikus. Aut. Jonas Navikas (Raižių k.).

Stogastulpis, skirtas Punios 500 metų jubiliejui atminti. Aut. medžio drožėjas Virginijus Bučius. Pastatytas 2003 m.

Medžio drožinys „Vaidila“ aut. Žilvinas Karkauskas (Punia).

Medžio drožinys „Dzūkė“ aut. Žilvinas Karkauskas (Punia).

Seniūnijos teritorijoje yra valstybės saugomų objektų: Raižių mečetė pastatyta 1889 m., atnaujinta vietinių meistrų 1993 m. (u.k.24828), Lietuvos partizanų kovos ir žūties vieta Valiūnų k. (u. k. 29856).


Literatūra ir šaltiniai

  1. Alytaus rajono savivaldybė [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-07-20]. Prieiga per internetą: <http://www.arsa.lt/index.php?2625086550>.
  2. Alytaus rajono piliakalniai. – Vilnius, 2013, p. 63-65, 92-101.
  3. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus]. 2016 [2016-07-20]. Prieiga per internetą: <http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/1704467/Gyventojai_pagal_amziaus_grupes_seniunijose_130125.xls/91640895-d365-41e2-82c0-0c0f666f86c9>.
  4. Krušinienė, Emilija. Punia laiko verpetuose [apie žymius seniūnijos žmonės]. – Marijampolė, 2013, p. 61-135.
  5. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-07-20]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search>.
  6. Malonumai judant: turizmo maršrutas. – Kaunas, 2014, p. 8-14.
  7. Punios seniūnija. – Iliustr. // Alytaus rajonas = Alytus district: čia gera gyventi. – Vilnius, 2010. – P. 9-12.
  8. Punios seniūnija. – Iliustr. // Dzūkų kraštas. – Kaunas, 1999. – P. 60-61.
  9. Turizmo ir investicijų gidas po Alytaus rajoną ir Punsko valsčių. – 2006, p. 22-24.

 

Parengė: Violeta Bernackienė (Alytaus rajono savivaldybės viešoji biblioteka), 2016

Objektai
Kraštotyrinė etnografinė ekspozicija „Punia amžių bėgyje“
Kružiūnų piliakalnis su gyvenviete
Lietuvos partizanų kovos ir žūties vieta
Paminklas Vytautui Didžiajam ir pergalės Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms paminėti
Paminklas „Margiris – legendinis kunigaikštis“
Punios piliakalnis
Punios Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia
Raižių kaimo totorių kapinės, vad. Ziretka
Raižių mečetė
Saulės laikrodis
Šv. Jurgio koplytėlė
Formuoti maršrutą iš pažymėtų objektų