„Dainavos krašto“ dalyje „Vietovės“ pateikiama trumpa informacija ir publikacijų apie Alytaus apskrities vietoves apžvalgos.
Skaityti plačiau
Alytaus rajonas Druskininkų savivaldybė Lazdijų rajonas Varėnos rajonas
Alytaus rajonas Krokialaukio seniūnija

Krokialaukio seniūnija yra Alytaus rajono vakarinėje dalyje tarp Alytaus ir Simno [14]. Krokialaukio seniūniją sudaro Krokialaukio miestelis ir 38 kaimai. Didžiausi kaimai – Ūdrija, Santaika ir Maštalieriai [8]. Krokialaukio seniūnijoje yra trys seniūnaitijos: Krokialaukio, Santaikos ir Ūdrijos. Krokialaukio seniūnijoje savo veiklą vykdo trys bendruomenės: asociacija „Krokialaukio kaimo bendruomenė“, visuomeninė organizacija “Želmuo“, Santaikos kaimo bendruomenė. Krokialaukio seniūnijoje gyvena 2148 gyventaojai, iš jų 1130 moterų, 1018 vyrų [4].

Krokialaukio seniūnijos plotas: 8885 ha. Yra 4 ežerai – Strauzdis, Gudelių, Krokialaukio, Ūdrijos. Teka upė Peršėkė [6]. Krokialaukio tvenkinys suformuotas 1978 m. patvenkus Peršėkės upę (Nemuno intakas), 26,3 km nuo jos žiočių. Ilgis 3,1 km, plotis iki 1,57 km. [13].

Krokialaukio apylinkių slėniai, drėgnos pievos, pasitaikančios lygumos – tai prieš šimtmečius buvusių ežerėlių, pelkių, tada dar sujungtų siaurais upeliais, palikimas. Per 100 ha plytėjusi Krokininkų pelkė – buvęs ežeras, ilgainiui virtęs šlapiomis durpžemio ganyklomis. Krokialaukis ir jo apylinkių žemės iš pelkių ir miškų atsiimtos labai vėlai, todėl šiame krašte, nors ir yra kalvų, bet nėra piliakalnių [5]. Gausu miškų, iš kurių didesni – Barkūniškio, Kalesninkų, Sabališkės, Trakelio miškai [14].

Apie Krokialaukio valsčių rašoma Petro Biržio išleistoje knygoje „Lietuvos miestai ir miesteliai“. [3]. Nemažai informacijos apie Krokialaukį ir Krokialaukio seniūniją yra pateikta knygose „Alytaus rajonas. Čia gera gyventi“ [7,8], „Dzūkų kraštas“ [6],  Kviklio Broniaus knygoje „Mūsų Lietuva“ [11].

Seniūnijos centras Krokialaukio miestelis dar Lietuvos Didžiosio kunigaikštystės laikais garsėjęs valdovams auginamomis žirgų kaimenėmis. Miestelio atsiradimas siejamas su XVI a. antroje pusėje čia įkurtu dvaru. Krokialaukio dvaras garsėjo žirgynu: čia buvo auginami geriausi žirgai visame regione ir siunčiami Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui [7,8]. Apie 1798 m. Prūsai sukūrė Krokialaukio ekonomiją ir priskyrė Kalvarijos apskričiai. Jai priklausė Krokialaukio dvaras, smuklė, 15 kaimų, Riečių palivarkas ir kitos žemės [10].

Pirmoji koplyčia Krokialaukyje pastatyta prieš 1674 m. 1855 m. valdžios lėšomis pastatyta nauja mūrinė klebonija. 1869 – 1872 m. klebonas kun. Ramanauskas mūrinės bažnyčios statybą baigė. Bažnyčią konsekravo Seinų vyskupas Antanas Baranauskas 1899 m. Jėzaus Atsimainymo titulu. Pirmoji mokykla įsteigta XIX a. viduryje [11]. 1927 metais Krokialaukyje susiorganizavo Smulkaus Kredito Bankas. Pašto agentūra įsteigta 1928 m [3].

2007 m. liepos 11 d. patvirtintas Krokialaukio miestelio herbas. Sidabriniame skydo lauke vaizduojamas pasukta galva raudonas žirgas [8].

Seniūnijoje yra 3 pašto skyriai, 8 autobusų stotelės, geležinkelio stotelė, 2 pagrindinės mokyklos, vidurinė mokykla, 3 bibliotekos, 3 kultūros namai su laisvalaikio ir pramogų salėmis, 3 veterinarijos įmonės, vaistinė, ambulatorija, 2 felčerių punktai, 7 parduotuvės [6]. Krokialaukio seniūnijoje veikia nemažai įmonių. Gyventojai užsiima žemės ūkio produktų perdirbimu, gyventojų aptarnavimu, medienos perdirbimu, akmens perdirbimu ir kt. Sąlygos plėtoti žemės ūkį Krokialaukio seniūnijoje yra palankios. Vyrauja smulkūs ūkiai. Yra ir stambių ūkininkų [14].

Apie Krokialaukio seniūnijos  žymius žmones informacija pateikiama knygose „Dzūkų kraštas“ [6], „Alytaus rajonas. Čia gera gyventi“ [8], Broniaus Kviklio knygoje „Mūsų Lietuva“, Vytauto Visocko knygoje „Alytaus rajonas“ [16].

Iš Krokialaukio seniūnijos kilę šie žymūs žmonės: – inžinierius tarpukario diplomatas, fizikas, matematikas Tomas Norus – Naruševičius (1871 – 1927) Daugirduose, pedagogas, matematikas, vienas iš Alytaus gimnazijos steigėjų Kazys Klimavičius (1886 -1972) Krokininkuose,  tarpukario Lietuvos pulkininkas Vaclovas Žadeika (1889 – 1943) Daugirduose, dailininkas Vytautas Kazimieras Jonynas (1907 – 1997) Ūdrijoje, tautosakininkas Ambraziejus Jonynas (1919 – 2006) Krekštėnuose,  operos solistė Marija Aleškevičiūtė (1925 – 1976) Krekštėnuose, prof. mikrobiologas Albinas Lugauskas (g. 1930) Maštalieriuose, olimpinė čempionė Aldona Česaitytė – Nenėnienė (1949 – 1999) Daugirduose, žymus Lietuvos obelų veislių tyrėjas, pomologas, agronomas, biomedicinos mokslų daktaras Vilhelmas Vytautas Tuinyla (1914 – 1996) Krokininkuose, kunigas Vaclovas Aliulis (1921 – 2015) Krekštėnuose, teisininkas Jonas Matulionis (1898 – 1980) Šiugžduose, Argentinos lietuvių visuomenės veikėjas, partizanų ryšininkas Alytaus apskrityje Pranas Kazlauskas (1902 – 1941) Antokolio kaime, ekonomistas Vincentas Baranauskas (g. 1925) Dingiškiuose, archeologė, istorijos mokslų daktarė Ona Kuncienė (1926 – 1999) Cibiliekuose, indžinierius Vidutis Pranciškus Kamaitis (g. 1938) Santaikoje, Ūdrijos kaime vargoninkavo kompozitorius, chorų vadas Juozas Neimontas (1875 – 1963), Ūdrijos apylinkėse pogrindinį darbą dirbo Motiejus Makštutis (1907 – 1941) iš Pakašavo kaimo, Lenkijos ir Lietuvos sukilimo dalyvis Simonas Konarskis (1808 – 1839) gimęs Dapkiškių dvare [5,6,8,11,13,16].

Informacija Apie Krokialaukio seniūnijoje esančias bažnyčias pateikiama Broniaus Kviklio knygoje „Lietuvos bažnyčios“ [10]. Krokialaukio seniūnijos lankytinos vietos apžvelgiamos šiuose leidiniuose: „Turizmo ir investicijų gidas po Alytaus rajoną ir Punsko valsčių“ [14], „Malonumai judant: turizmo maršrutas“ [13]. Nemažai informacijos pateikiama „Alytaus turizmo informacijos centras“ [2] internetiniame puslapyje.

Krokialaukio seniūnijoje yra Krokialaukio Tomo Noraus – Naruševičiaus gimnazijos istorijos muziejus (Krokialaukio k., Krokialaukio sen., Alytaus rajonas) [12].

Krokialaukio seniūnijoje yra 3 bažnyčios:

Krokialaukio Kristaus atsimainymo bažnyčia. 1755 m. buvo pastatyta medinė bažnyčia. 1869 – 1872 m. buvo pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Bažnyčią konsekravo Seinų vyskupas Antanas Baranauskas 1899 m. Jėzaus Atsimainymo titulu [10]. Atsimainymo bažnyčios altoriai (3) (u.k. 8698) ir varpas (u.k. 7666) yra įtraukti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą [9].

Ūdrijos švč. Jėzaus širdies bažnyčia. Bažnyčia buvo pastatyta 1924 m. Ūdrijos bažnyčioje iki šių dienų yra išlikę vertingų religinių ir meno dalykų. Pažymėtinas žalvarinis varpas (u.k. 8700), lietas 1826 m. Pranciškaus Schillingo. Kitas varpas (u.k. 8701) yra 1856 m. Varpinėje yra gražus XIX a. pabaigos geležinis ornamentuotas kryžius (u.k. 8702) [9,10].

Santaikos Kristaus Karaliaus bažnyčia. Ši bažnyčia pastatyta 1929 m. Parapija po karo susiremontavo medinę bažnyčią, šiek tiek pagražino jos priekinę dalį. Tokį paprastą mažą pastatą matome ir šiandien [10, 14].

Krokialaukio seniūnijoje,  Peršėkės kaime yra koplytėlė su ornamentuotu kryželiu ir Jono Nepomuko skulptūra (u.k. 8699) [9].

Daugirdų kaime į  Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įrašyta Daugirdų kaimavietė (u.k. 38410).

Kai kurie Krokialaukio seniūnijos lankytini objektai:

Varnagirių kaimo pirmosios senosios kapinės (u.k. 12291) (Varnagirių k., Krokialaukio sen.).

Varnagirių trečiosios senosios kapinės vad. Prancūzkapiais (u.k. 12293) (Varnagirių k.,Krokialaukio sen.) [9].

Lietuvos Respublikos susisekimo ministro, diplomato, inžinieriaus Tomo Noraus – Naruševičiaus kapas – rūsys (u.k. 16971) (Krokialaukis, Krokialaukio sen.) [2,9].

Varnagirių k. antrosios senosios kapinės (u.k. 12292) (Varnagirių k., Krokialaukio sen.).

Senosios pirmosios kapinės (u.k. 20559) (Krekštėnų k., Krokialaukio sen.).

Krekštėnų k. antrosios senosios kapinės vad. Kapinynu (u.k. 12280) (Krekštėnų k., Krokialaukio sen.).

Gudelių kaime yra senkapis vad. Milžinkapiu (u.k. 5780) (Gudelių k., Krokialaukio sen.) [9].

Memorialinės ir atminimo lentos:

2006 m. spalio 18 d., minint 120 –  ąsias švietėjo, žymaus pedagogo, matematikos vadovėlių ir kitų leidinių autoriaus Kazio Klimavičiaus (1886 – 1972) gimimo metines, prie gimtojo namo atidengta atminimo lenta.

Memorialinėmis lentomis pažymėtos ir dviejų Daugirdų kaimo šviesuolių – Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo pulkininko Vaclovo Žadeikos (1889 – 1949) ir talentingo inžinieriaus, diplomato, buvusio susisiekimo ministro Tomo Noraus – Naruševičiaus (1871 – 1927 m.) – tėviškės [15].

Istorijos ir kiti paminklai

Paminklas operos solistės Marijos Aleškevičiūtės gimtosios sodybos vietoje (u.k. 4144) (Žalgirio g., Krekštėnų k., Krokialaukio sen.).

Stogastulpis „Dainuoju Lietuvą“. Projektą parengė Krokialaukio vidurinės mokyklos mokytojas Algirdas Januškevičius, Motinos, simbolizuojančios Lietuvą, figūrą ąžuole išskobė mokytojas Rimantas Juozapavičius.

Kryžius „Mes be Vilniaus nenurimsim“ (u.k. 22) pastatytas 1937 m. spalio 19 d. Krekštėnų kaime. 1992 m. šis kryžius įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą [2,9].

Meno objektai

„Motina“ (skulpt. Antanas Kmieliauskas) (Ūdrija, Krokialaukio seniūnija).

 Dvarai

Dapkiškių dvaras (u.k. 41) (1831 m. sukilimo dalyvio Simono Konarskio gimtinė) (Dapkiškių k.,Krokialaukio seniūnija).

Barkūniškio kaime yra Barkūniškio buv. dvaro sodybos fragmentai (u.k. 213).

Krokialaukio seniūnijoje veikia 3 Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos filialai: Krokialaukio, Santaikos, Ūdrijos.

Krokialaukio biblioteka yra Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos filialas. Biblioteka buvo įkurta 1941 m. 2016.09.01 Krokialaukio fil. biblioteka buvo sujungtas su Tomo Noraus – Naruševičiaus gimnazijos biblioteka. Dokumentų fonde yra 9670 tūkst. spaudinių. Biblioteka kaupia kraštotyros medžiagą. Joje 2016 m. buvo 48 leidiniai.

Santaikoje yra Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Santaikos filialo biblioteka. Biblioteka įkurta 1947 m. 2001 m. sujungta su Santaikos mokyklos biblioteka. Bibliotekos fonde yra 8802 tūkst. spaudinių. Bibliotekoje yra sukauptas kraštotyros fondas, jame 2016 m. buvo 35 leidiniai.

Ūdrijos biblioteka įkurta 1950 m. 2001 m. sujungta su Ūdrijos mokyklos biblioteka. Dokumentų fonde sukaupta 7871 spaudinių, kraštotyros fonde sukaupta 47 leidiniai [1].

 

Literatūra ir šaltiniai

  1. Alytaus rajono savivaldybės viešoji biblioteka. [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-09-16]. Prieiga per internetą: <http://www.alytus.rvb.lt/?page_id=227>.
  2. Alytaus turizmo informacijos centras. [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-08-09]. Prieiga per internetą: <http://www.alytus-tourism.lt/lt/lankytinos-vietos/idomios-vietos >.
  3. Biržys, Akiras. Krokialaukio valsčius. – Iliustr. // Biržys, Akiras. Lietuvos miestai ir miesteliai. – Kaunas, 1933. – T. 2 , p. 251-274.
  4. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus]  2013 [2016-09-16]. Prieiga per internetą:   <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519 >.
  5. Krokialaukio apylinkės. – Iliustr. // Po Metelių – Žuvinto kraštą. – Vilnius, 2006. – P.50.
  6. Krokialaukio seniūnija.- Iliustr. // Dzūkų kraštas. – Kaunas, 1999. – P. 52-53.
  7. Krokialaukis. – Iliustr. //Alytaus rajonas. Čia gera gyventi. – Vilnius, 2007. – P. 31-32.
  8. Krokialaukis. – Iliustr. //Alytaus rajonas. Čia gera gyventi. – Vilnius, 2010. – P. 28-30.
  9. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-09-16]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search >.
  10. Kviklys, Bronius. Krokialaukio bažnyčia. – Iliustr. // Kviklys, Bronius. Lietuvos bažnyčios. – Čikaga, 1982. – T. 2, p. 183-184.
  11. Kviklys, Bronius. Krokialaukis. – Iliustr. // Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva. – Vilnius, 1991. – T. 3, p. 571-573.
  12. Lietuvos muziejai [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-09-16]. Prieiga per internetą: <http://www.muziejai.lt/Muziejus.lt.asp?Db_kodas=2596&meniu=0  >.
  13. Malonumai judant: turizmo maršrutas. – Kaunas, 2014. – P. 55.
  14. Turizmo ir investicijų gidas po Alytaus rajoną ir Punsko valsčių. – Alytus, 2003. – P. 8.
  15. Vilniaus apskrities kraštotyra [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-09-16]. Prieiga per internetą:< http://www.vilnijosvartai.lt/personalijos/vaclovas-zadeika/ >.
  16. Visockas, Vytautas. Krokialaukio apylinkė. – Iliustr. // Visockas, Vytautas. Alytaus rajonas. – Vilnius, 1986. – P. 24-27.

 

Parengė: Dalia Ramanauskienė (Alytaus rajono savivaldybės viešoji biblioteka Praniūnų filialas), 2016

 

 

 

Objektai
Barkūniškio buv. dvaro sodybos fragmentai
Dapkiškių dvaras
Daugirdų kaimavietė
Gudelių senkapis, vad. Milžinkapiu
Koplytėlė su ornamentuotu kryželiu ir Jono Nepomuko skulptūra
Krekštėnų senosios pirmosios kapinės
Krokialaukio Kristaus Atsimainymo bažnyčia
Santaikos Kristaus Karaliaus bažnyčia
Tomo Naruševičiaus kapas – rūsys
Tomo Noraus – Naruševičiaus gimnazijos istorijos muziejus
Ūdrijos Švč. Jėzaus širdies bažnyčia
Varnagirių k. antrosios senosios kapinės
Varnagirių kaimo pirmosios senosios kapinės
Varnagirių trečiosios senosios kapinės vad. Prancūzkapiais
Formuoti maršrutą iš pažymėtų objektų