Krokialaukio seniūnija yra Alytaus rajono vakarinėje dalyje tarp Alytaus ir Simno [14]. Yra 4 ežerai – Strauzdis, Gudelių, Krokialaukio, Ūdrijos. Teka upė Peršėkė [6]. Krokialaukio tvenkinys suformuotas 1978 m. patvenkus Peršėkės upę (Nemuno intakas), 26,3 km nuo jos žiočių. Ilgis 3,1 km, plotis iki 1,57 km. [13]. Krokialaukio apylinkių slėniai, drėgnos pievos, pasitaikančios lygumos – tai prieš šimtmečius buvusių ežerėlių, pelkių, tada dar sujungtų siaurais upeliais, palikimas. Per 100 ha plytėjusi Krokininkų pelkė – buvęs ežeras, ilgainiui virtęs šlapiomis durpžemio ganyklomis. Krokialaukis ir jo apylinkių žemės iš pelkių ir miškų atsiimtos labai vėlai, todėl šiame krašte, nors ir yra kalvų, bet nėra piliakalnių [5]. Gausu miškų, iš kurių didesni – Barkūniškio, Kalesninkų, Sabališkės, Trakelio miškai [14]. Krokialaukio seniūniją sudaro Krokialaukio miestelis ir 38 kaimai. Didžiausi kaimai – Ūdrija, Santaika ir Maštalieriai [8]. Krokialaukio seniūnijoje yra trys seniūnaitijos: Krokialaukio, Santaikos ir Ūdrijos.
Krokialaukio seniūnijos plotas: 8885 ha. Krokialaukio seniūnijoje gyvena 2148 gyventojai, iš jų 1130 moterų, 1018 vyrų [4].
Seniūnijoje yra 3 pašto skyriai, 8 autobusų stotelės, geležinkelio stotelė, 2 pagrindinės mokyklos, vidurinė mokykla, 3 bibliotekos, 3 kultūros namai su laisvalaikio ir pramogų salėmis, 3 veterinarijos įmonės, vaistinė, ambulatorija, 2 felčerių punktai, 7 parduotuvės [6]. Krokialaukio seniūnijoje veikia nemažai įmonių. Gyventojai užsiima žemės ūkio produktų perdirbimu, gyventojų aptarnavimu, medienos perdirbimu, akmens perdirbimu ir kt. Sąlygos plėtoti žemės ūkį Krokialaukio seniūnijoje yra palankios. Vyrauja smulkūs ūkiai. Yra ir stambių ūkininkų [14]. Krokialaukio seniūnijoje savo veiklą vykdo trys bendruomenės: asociacija „Krokialaukio kaimo bendruomenė“, visuomeninė organizacija “Želmuo“, Santaikos kaimo bendruomenė. Iš Krokialaukio seniūnijos kilę šie žymūs žmonės: inžinierius tarpukario diplomatas, fizikas, matematikas Tomas Norus-Naruševičius (1871–1927) Daugirduose, pedagogas, matematikas, vienas iš Alytaus gimnazijos steigėjų Kazys Klimavičius (1886–1972) Krokininkuose, tarpukario Lietuvos pulkininkas Vaclovas Žadeika (1889–1943) Daugirduose, dailininkas Vytautas Kazimieras Jonynas (1907–1997) Ūdrijoje, tautosakininkas Ambraziejus Jonynas (1919–2006) Krekštėnuose, operos solistė Marija Aleškevičiūtė (1925–1976) Krekštėnuose, prof. mikrobiologas Albinas Lugauskas (g. 1930) Maštalieriuose, olimpinė čempionė Aldona Česaitytė-Nenėnienė (1949–1999) Daugirduose, žymus Lietuvos obelų veislių tyrėjas, pomologas, agronomas, biomedicinos mokslų daktaras Vilhelmas Vytautas Tuinyla (1914–1996) Krokininkuose, kunigas Vaclovas Aliulis (1921–2015) Krekštėnuose, teisininkas Jonas Matulionis (1898–1980) Šiugžduose, Argentinos lietuvių visuomenės veikėjas, partizanų ryšininkas Alytaus apskrityje Pranas Kazlauskas (1902–1941) Antokolio kaime, ekonomistas Vincentas Baranauskas (g. 1925) Dingiškiuose, archeologė, istorijos mokslų daktarė Ona Kuncienė (1926–1999) Cibiliekuose, inžinierius Vidutis Pranciškus Kamaitis (g. 1938) Santaikoje, Ūdrijos kaime vargoninkavo kompozitorius, chorų vadas Juozas Neimontas (1875–1963), Ūdrijos apylinkėse pogrindinį darbą dirbo Motiejus Makštutis (1907–1941) iš Pakašavo kaimo, Lenkijos ir Lietuvos sukilimo dalyvis Simonas Konarskis (1808–1839) gimęs Dapkiškių dvare [6, 8, 16].
Apie Krokialaukio valsčių rašoma Petro Biržio išleistoje knygoje „Lietuvos miestai ir miesteliai“. [3]. Nemažai informacijos apie Krokialaukį ir Krokialaukio seniūniją yra pateikta knygose „Alytaus rajonas. Čia gera gyventi“ [7, 8], „Dzūkų kraštas“ [6], Kviklio Broniaus knygoje „Mūsų Lietuva“ [11]. Apie Krokialaukio seniūnijos žymius žmones informacija pateikiama knygose „Dzūkų kraštas“ [6], „Alytaus rajonas. Čia gera gyventi“ [8], Broniaus Kviklio knygoje „Mūsų Lietuva“, Vytauto Visocko knygoje „Alytaus rajonas“ [16]. Informacija Apie Krokialaukio seniūnijoje esančias bažnyčias pateikiama Broniaus Kviklio knygoje „Lietuvos bažnyčios“ [10]. Krokialaukio seniūnijos lankytinos vietos apžvelgiamos šiuose leidiniuose: „Turizmo ir investicijų gidas po Alytaus rajoną ir Punsko valsčių“ [14], „Malonumai judant: turizmo maršrutas“ [13]. Nemažai informacijos pateikiama Alytaus turizmo informacijos centro [2] internetiniame puslapyje.
Seniūnijos centras Krokialaukio miestelis dar Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės laikais garsėjęs valdovams auginamomis žirgų kaimenėmis. Miestelio atsiradimas siejamas su XVI a. antroje pusėje čia įkurtu dvaru. Krokialaukio dvaras garsėjo žirgynu: čia buvo auginami geriausi žirgai visame regione ir siunčiami Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui [7, 8]. Apie 1798 m. Prūsai sukūrė Krokialaukio ekonomiją ir priskyrė Kalvarijos apskričiai. Jai priklausė Krokialaukio dvaras, smuklė, 15 kaimų, Riečių palivarkas ir kitos žemės [10].
Pirmoji koplyčia Krokialaukyje pastatyta prieš 1674 m. 1855 m. valdžios lėšomis pastatyta nauja mūrinė klebonija. 1869–1872 m. klebonas kun. Ramanauskas mūrinės bažnyčios statybą baigė. Bažnyčią konsekravo Seinų vyskupas Antanas Baranauskas 1899 m. Jėzaus Atsimainymo titulu. Pirmoji mokykla įsteigta XIX a. viduryje [11]. 1927 metais Krokialaukyje susiorganizavo Smulkaus Kredito Bankas. Pašto agentūra įsteigta 1928 m [3].
2007 m. liepos 11 d. patvirtintas Krokialaukio miestelio herbas. Sidabriniame skydo lauke vaizduojamas pasukta galva raudonas žirgas [8].
Krokialaukio seniūnijoje yra Krokialaukio Tomo Noraus- Naruševičiaus gimnazijos istorijos muziejus (Krokialaukio k., Krokialaukio sen., Alytaus rajonas) [12].
Krokialaukio seniūnijoje yra 3 bažnyčios: Krokialaukio Kristaus atsimainymo bažnyčia, Ūdrijos Šv. Jėzaus širdies bažnyčia ir Santaikos Kristaus Karaliaus bažnyčia. Krokialaukio Kristaus atsimainymo bažnyčia. 1755 m. buvo pastatyta medinė bažnyčia. 1869–1872 m. buvo pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Bažnyčią konsekravo Seinų vyskupas Antanas Baranauskas 1899 m. Jėzaus Atsimainymo titulu [10]. Atsimainymo bažnyčios altoriai (3) (u. k. 8698) ir varpas (u. k. 7666) yra įtraukti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą [9].
Krokialaukio seniūnijoje, Peršėkės kaime yra koplytėlė su ornamentuotu kryželiu ir Jono Nepomuko skulptūra (u. k. 8699) [9].
Daugirdų kaime į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įrašyta Daugirdų kaimavietė (u. k. 38410).
Kai kurie Krokialaukio seniūnijos lankytini objektai. Varnagirių kaimo pirmosios senosios kapinės (u. k. 12291) (Varnagirių k., Krokialaukio sen.). Varnagirių trečiosios senosios kapinės vad. Prancūzkapiais (u. k. 12293) (Varnagirių k., Krokialaukio sen.) [9]. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro, diplomato, inžinieriaus Tomo Noraus-Naruševičiaus kapas – rūsys (u. k. 16971) (Krokialaukis, Krokialaukio sen.) [2, 9]. Varnagirių k. antrosios senosios kapinės (u. k. 12292) (Varnagirių k., Krokialaukio sen.). Senosios pirmosios kapinės (u. k. 20559) (Krekštėnų k., Krokialaukio sen.). Krekštėnų k. antrosios senosios kapinės vad. Kapinynu (u. k. 12280) (Krekštėnų k., Krokialaukio sen.). Gudelių kaime yra senkapis vad. Milžinkapiu (u. k. 5780) (Gudelių k., Krokialaukio sen.) [9]. Memorialinės lentos. 2006 m. spalio 18 d., minint 120-ąsias švietėjo, žymaus pedagogo, matematikos vadovėlių ir kitų leidinių autoriaus Kazio Klimavičiaus (1886–1972) gimimo metines, prie gimtojo namo atidengta atminimo lenta. Memorialinėmis lentomis pažymėtos ir dviejų Daugirdų kaimo šviesuolių – Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo pulkininko Vaclovo Žadeikos (1889–1949) ir talentingo inžinieriaus, diplomato, buvusio susisiekimo ministro Tomo Noraus-Naruševičiaus (1871–1927) tėviškės [15]. Istorijos ir kiti paminklai. Stogastulpis „Dainuoju Lietuvą“. Projektą parengė Krokialaukio vidurinės mokyklos mokytojas Algirdas Januškevičius, Motinos, simbolizuojančios Lietuvą, figūrą ąžuole išskobė mokytojas Rimantas Juozapavičius. Paminklai žymiems žmonėms. Paminklas operos solistės Marijos Aleškevičiūtės gimtosios sodybos vietoje (u. k. 4144) (Žalgirio g., Krekštėnų k., Krokialaukio sen.).
Kryžius „Mes be Vilniaus nenurimsim“ (u.k . 22) pastatytas 1937 m. spalio 19 d. Krekštėnų kaime. 1992 m. šis kryžius įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą [2, 9].
Meno objektai. „Motina“ (skulpt. Antanas Kmieliauskas) (Ūdrija, Krokialaukio seniūnija).
Dvarai. Dapkiškių dvaras (u. k. 41) (1831 m. sukilimo dalyvio Simono Konarskio gimtinė) (Dapkiškių k.,Krokialaukio seniūnija). Barkūniškio kaime yra Barkūniškio buv. dvaro sodybos fragmentai (u. k. 213).
Krokialaukio seniūnijoje veikia 3 Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos filialai: Krokialaukio, Santaikos, Ūdrijos. Krokialaukio biblioteka yra Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos filialas. Biblioteka buvo įkurta 1941 m. 2016.09.01 Krokialaukio fil. biblioteka buvo sujungtas su Tomo Noraus-Naruševičiaus gimnazijos biblioteka. Dokumentų fonde yra 9670 tūkst. spaudinių. Biblioteka kaupia kraštotyros medžiagą. Joje 2016 m. buvo 48 leidiniai.
Literatūra ir šaltiniai
Parengė: Dalia Ramanauskienė, Lina Vasiliauskaitė (Alytaus rajono savivaldybės viešoji biblioteka), 2016; 2020
