„Dainavos krašto“ dalyje „Vietovės“ pateikiama trumpa informacija ir publikacijų apie Alytaus apskrities vietoves apžvalgos.
Skaityti plačiau
Alytaus rajonas Druskininkų savivaldybė Lazdijų rajonas Varėnos rajonas
Alytaus rajonas Daugų seniūnija
Daugai. – Alytus, 2004.  Knygos viršelis

Daugai. – Alytus, 2004.
Knygos viršelis

Daugų seniūniją sudaro Daugų miestas ir 41 kaimas. Didžiausi kaimai – Kančėnai, Rimėnai, Meškučiai. Seniūnijos centras – Daugų miestas [7]. Seniūnija suskirstyta į 5 seniūnaitijas: Daugų I, Daugų II, Kančėnų, Pocelonių ir Rimėnų [13,6].  Seniūnijoje gyvena apie 3230 gyventojai,  iš jų: 1702 moterys ir 1528 vyrai [8].

Daugų apylinkių gamta palieka neišdildomą įspūdį. Seniūnijoje yra 12 ežerų, tarp jų įspūdingiausias – Didžiulio (Daugų) ežeras. Jo plotas siekia 1099 ha, giliausia vieta – 42,5 m gylio. Ežeras susidarė ledynams tirpstant ir ilgainiui įgavo labai įdomią konfigūraciją: iš abiejų galų į jį įsiterpia didžiuliai pusiasaliai, kurie jam teikia raidės H formą [6,15]. Daugų seniūnija įsikūrusi kalvotose, miškingose vietovėse, pasižymi unikaliu, tinkamu turizmo verslą plėtoti kraštovaizdžiu. Į vakarus ir šiaurę nuo Daugų, Kalesninkų link, plyti Daugų, Varčios, Gedimino, Kemsynės miškai [15].

Apie Daugų valsčių rašoma Petro Biržio išleistoje knygoje „Lietuvos miestai ir miesteliai“. [4]. Nemažai informacijos apie Daugų miestą ir seniūniją yra pateikta knygose „Daugai“ [5], „Alytaus rajonas. Čia gera gyventi“ [6], „Dzūkų kraštas“ [7],  „Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai“ [14].

Daugų seniūnijos administracinis centras – Daugų miestas – viena įdomiausios istorinės praeities Alytaus rajono gyvenviečių. Buvęs tarp Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto mylimiausių dvarų. Daugų dvaras savo istoriją skaičiuoja nuo XII a., kai pro šią vietovę į Trakus ir Vilnių žygiuodavo kryžiuočiai [6,15]. Daugai valsčiaus centru vadinti 1422 m. LDK 1486 m. mokesčių rejestre Daugai įrašyti tarp kitų miestelių [15]. Nuo senų laikų Daugai buvo seniūnija [4]. 1503 m. Daugai vadinti miestu; buvo pastatyta bažnyčia. Per 1566 m. administracinę reformą valsčius buvo panaikintas. Teigiama, kad tuomet Daugai tapo seniūnija. Po Karų, bado ir maro epidemijos XVII amžiuje miestas sunyko. Atsigavo amžiaus pabaigoje. Carinės  Rusijos laikais Daugai buvo Trakų aps. valsčiaus centras. Nepriklausomos Lietuvos laikais Daugai įvardijami kaip Alytaus aps. valsčiaus centras. 1950 m. birželio 20 d. Daugai tapo rajono centru. 1957 m. Daugų rajone iš viso buvo 25 kolūkiai. Nuo 1959 m. miestas tapo apylinkės, o vėliau seniūnijos centru ir priklauso Alytaus rajonui [7].

Daugams laisvojo miesto teises ir herbą 1792 m. balandžio 26 d. suteikė paskutinis Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas. 1998 m. rugpjūčio 4 d., t.y. daugiau kaip po 200 metų, Daugų istorinis herbas buvo oficialiai atkurtas [5,6].

Dauguose yra technologijos ir verslo mokykla, Daugų meno mokykla, Daugų Vlado Mirono gimnazija, vaikų darželis, 3 bibliotekos (Daugų, Rimėnų, Kančėnų), kultūros centro filialai, ambulatorija, Daugų policijos nuovada, ugniagesių komanda, 2 pašto skyriai (Daugų, Rimėnų), Dauguose yra palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, 2 medicinos punktai (Rimėnų, Kančėnų) [6, 15].

Daugų seniūnijoje yra Kančėnų kaimo bendruomenė „Dėmesio centras”, Daugų miesto bendruomenės visuomeninė organizacija „Daugų kraštas” , Asociacija „Perkūnkalnis“. Daugų seniūnijoje veikia virš 20 įmonių, stambiausios – UAB „Kopainė“, gaminanti karstus, norvegų kapitalo įmonė UAB „Lombaltic“, gaminanti baldus, UAB „Medžio linija, UAB „Eurokubas“ filialas, gaminantis kabelines jungtis, UAB „Daugų žuvis, UAB „Rimeda“, užsiimanti rastinių namų gamyba. Seniūnijoje yra ir individualių įmonių, kurios užsiima medienos dirbinių gamyba, prekyba, santechnikos darbais, kailinių žvėrelių auginimu, teikia pervežimo paslaugas ir kt. Veikia automobilių remonto, santechnikos darbų įmonės, 2 degalinės [15].

Nemažai informacijos apie Daugų seniūnijos žymius žmones pateikta knygoje „Daugai“ [5].

Iš Daugų seniūnijos kilę šie žymūs žmonės: – poetė, eseistė Onė Baliukonė (1948 – 2007). Dauguose yra gimę aktorius ir režisierius Valdas Babaliauskas (g. 1961) , rašytojas ir poetas, tremtinys Boleslovas Mačionis (1915 – 1971), chirurgas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Alfonsas Dirsė (1915 -1993), gamtos mokslų daktaras, buvęs Lietuvos gamtos apsaugos draugijų narys Juozas Jaskonis (1922 – 1998), poetas, vertėjas, libretų autorius, literatūros ir meno kritikas Dainius Gintalas (g. 1973), Lietuvos muzikos akademijos profesorius, birbynininkas, buvo tautinės muzikos ansamblio „Vilnius“ vadovas, Lietuvos muzikų sąjungos narys Antanas Smolskus (1951 – 2003), Lietuvos poetas, vertėjas, visuomenės veikėjas Alfonsas Maldonis (1929 – 2007), biologijos mokslų daktaras, docentas, fitoterapijos centro vadovas, buvęs tremtinys Juozas Vasiliauskas (g. 1932),  tremtinių ir politinių kalinių choro, ansamblio „Dainava“ vadovė Izabelė Skliutaitė – Navarackienė (g. 1925), Gedimino technikos universiteto Transporto indžinerijos fakulteto Transporto technologinių įrenginių katedros profesorius Henrikas Sivilevičius (g. 1949), poetė, prozininkė, dramaturgė Dalia Urnevičiūtė-Pilėnienė (1932- 2002), gamtininkas Algimantas Zubavičius (g. 1942), choro dirigentas Jonas Dubickas (1942– 1968),  prozininkas, eseistas Rimantas Černiauskas (1950 – 2011), dailininkė, poetė, skulptorė ir papuošalų kūrėja Janina Buzūnaitė-Žukaitienė (g. 1955), signataras, aštuoniolikto ir devyniolikto LR Ministrų kabinetų vadovas Vladas Mironas. Daugų miesto pakraštyje buvo Kilmonių sodyba. Tai žinomos Holivudo aktorės Rūtos Kilmonytės-Lee tėvų tėviškė [5].

Didžiausias seniūnijoje vykstantis renginys – Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo – Valstybės diena, švenčiama liepos 6 d. Pradžią šiai gražiai šventei davė 1991 m. liepos 7-ąją surengta Senovės dzūkų diena. Nuo tada Valstybės dienos minėjimas yra didžiausias metų įvykis [5,15].

Kančėnuose vykstantys „Poezijos pavasariai“, labai svarbus kultūrinis įvykis Daugų seniūnijoje, apie kurį žino visa Lietuva [5].

Apie Dauguose esančius urbanistikos ir architektūros paminklus yra rašoma knygoje „Daugai“ [5]. Informacija pateikiama Alytaus turizmo informacijos centro internetiniame puslapyje [3].

Į Kultūros vertybių registrą įtraukta Daugų miestelio istorinė dalis (u.k. 17077) [10,15]. Šios istorinės dalies teritorijos plotas 17,8 ha.  1969 m. Daugai paskelbti vietos reikšmės urbanistikos paminklu, nustatytos saugotinos teritorijos ribos, vertingi plano ir vaizdo elementai bei formos [14].

Miestelio istoriniame centre, aukščiausioje vietoje, prie senosios keturkampės aikštės, yra romantizmo laikotarpio akmens mūro Daugų bažnyčia pastatyta 1858 – 1862 m., turinti modifikuotų gotikos elementų [5]. Daugų bažnyčioje ligi šių dienų išlikę pažymėtinų religinio meno dalykų.

Dauguose yra sen. gyvenvietė II, vad. Daugio pilimi (u.k. 5753) [10 ]. Dvaravietė yra Daugų ežero šiauriniame krante, dabartinių Daugų miestelio kapinių pietvakariniame pakraštyje. 1954 m. kasant mirusiesiems duobes, rasta koklių su Vyčiu, žalvarinių apyrankių, puodų šukių. 1972 m. į sąrašus buvo įrašyta senovės gyvenvietė, vadinama Daugio pilimi.

Daugų seniūnijos lankytinos vietos apžvelgiamos šiuose leidiniuose : Alytaus rajono piliakalniai“ [2], „Daugai“ [5],  „Lietuvos gamtos paminklai“ [9],  „Turizmo ir investicijų gidas po Alytaus rajoną ir Punsko valsčių“ [15] ir kt.

Daugų seniūnijoje yra nemažai lankytinų vietų:

Dauguose yra 2 piliakalniai. Tai Daugų ir Pociūniškių piliakalniai [2].

Muziejai

Daugų kalvės ekspozicijų salė (Daugai, Ežero g. 5, „Daugų seniūnija“).

Daugų Vlado Mirono gimnazijos kraštotyros ir etnografijos muziejus (Daugai, Pergalės g. 2 „Daugų seniūnija“) [3,12].

Istorijos ir kiti paminklai

Memorialas 1920 m. žuvusiems savanoriams ir pokario partizanams Daugų miesto kapinėse (Daugai, „Daugų seniūnija“) (u.k. 4709).

Žuvusių dėl Lietuvos laisvės paminklas (Meškučiai, „Daugų seniūnija“) (u.k. 4421).

Mieste yra stogastulpis sovietų okupacijos metu nukentėjusio nežinomo Daugų parapijiečio atminimui. Šis stogastulpis pastatytas 1989 m., autoriai tautodailininkai Vilmantas Ulčickas ir Algirdas Judickas.

Daugų seniūnijoje stovi paminklas skirtas poetui Alfonsui Maldoniui (Naujaplentė, „Daugų seniūnija“) [5,11].

Paminklas Lietuvos nepriklausomybės 20 – mečiui (Alkakalnio g., Doškonių k., Daugų sen., Alytaus r. sav.) (u.k. 4480).

Meno objektai

Daugų riboženklis „Daugis“ (Daugai, Daugų seniūnija).

„Žvejas“ (tautodail. Kęstutis Benedikas) (Daugai, Daugų seniūnija).

Dvarai

Bukauciškių dvaro fragmentai (manoma, kad įkurtas XV a. pab.) („Daugų seniūnija“).

Rodžios buv. dvaro sodybos fragmentai (Rodžios k., Daugų sen., Alytaus r. sav.) (u.k. 47).

Daugų seniūnijoje yra nemažai lankytinų vietų įtrauktų į Kultūros vertybių registrą.  

Daugų pusiasalio šiaurinėje dalyje yra Daugų m. žydų senosios kapinės (u.k. 11439). Šios memorialinės teritorijos plotas 1,8 ha [3,5].

Rimėnų senovės gyvenvietė (Salos k., Daugų sen., Alytaus r. sav.) (u.k. 17141).

Daugų, Salos senovės gyvenvietė (Salos k., Daugų sen., Alytaus r. sav.) (u.k. 1834).

Karliškių akmuo, vad. Mergos akmeniu (Karliškių k., Daugų sen., Alytaus r. sav.) (u.k. 1839).

Lietuvos Partizanų kovos ir žūties vieta (Pocelonių k., Daugų sen., Alytaus r. sav.) (u.k. 29610).

Kalnas vad. Perkūnkalniu (Pocelonių k., Daugų sen., Alytaus r. sav.) (u.k. 1841).

Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos Karių palaidojimo vieta (Karliškių k., Daugų sen., Alytaus r. sav.) (u.k. 12284).

Senovės gyvenvietė, vad. Pagonių kapais (Dvarčėnų k., Daugų sen., Alytaus r. sav.) (u.k. 5776).

Melnytėlės senosios kapinės vad. Aštriakalniu, Švedų kapais (Rodžios k., Daugų sen., Alytaus r. sav.) (u.k. 5754).

Lietuvos partizanų Vaclovo Anušausko – Klajūno ir Viktoro Patinsko – Sakalo kovos ir žūties vieta (Viečiūnų k., Daugų sen., Alytaus r. sav.) (u.k. 29587).

Viečiūnų senkapis II (Viečiūnų k., Daugų sen., Alytaus r. sav.) (u.k. 5759).

Tamašavos senosios kapinės, vad. Petrucienės kalnu (Tamašavos k., Daugų sen., Alytaus r. sav.) (u.k. 5757).

Vinkšninių kapinynas (Vinkšninių k., Daugų sen., Alytaus r. sav.) (u.k. 5778).

Tautodailininko, dievdirbio Motiejaus Potacko kapas (Rokančių k., Daugų sen., lytaus r. sav.) (u.k. 10803).

Lietuvos partizanų Juozo Kazlausko – Klevo ir Anelės Simonaitytės – Rūtos kovos ir žūties vieta (Meškučių k., Daugų sen., Alytaus r. sav.) (u.k. 26417).

Salos akmuo, vad. Mergos ameniu (Salos k., Daugų sen., Alytaus r. sav.) (u.k. 1836).

Kalnas, vad. Šventkalniu (Pocelonių k., Daugų sen., Alytaus r. sav.) (u.k. 12183).

Karliškių kalnas, vad. Aukakalniu (Karliškių k., Daugų sen., Alytaus r. sav.) (u.k. 1840).

Kalnas, vad. Maldzytkalniu (Daugų k., Daugų sen., Alytaus r. sav.).

Alkakalnis, vad., Aukakalniu (Doškonių k., Daugų sen., Alytaus r. sav.).

R.Čeikaus senovinė sodyba (Meškučių k., Daugų sen., Alytaus r. sav.).

Žvirgždėnų pušis – (skersmuo – 1 m, aukštis – 13 m) auga Daugų Apylinkėje, Žvirgždėnų kaime. 1960 m. pušis paskelbta gamtos paminklu. 1987 m. priskirta prie valstybinės reikšmės paminklų [3,5,9,10,11].

Daugų seniūnijoje veikia 3 bibliotekos: Daugų, Kančėnų ir Rimėnų.

Daugų miesto biblioteka pradėjo veikti 1937 m. Joje buvo apie 500 skaitytojų, knygų fondas – 2 tūkst. egzempliorių. Biblioteka veikė špitolėje, vėliau kunigas ją perkėlė į kleboniją.  Kai 1939 m. kūrėsi miesto biblioteka, dalis parapijos bibliotekos knygų perduota miesto bibliotekai. Sovietmečiu biblioteka veikė Taicio (Vytauto g. 270), 1948 – 1950 m. – Cikanavičiaus name (Vytauto g.33). 1955 m. biblioteka buvo keliama į Laisvės g. 3, vėliau – į kultūros namus. 1999 m. įsikėlė į naujas patalpas adresu: Ežero g.18, Daugai [5]. Ši biblioteka yra Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos filialas. 2016.09.01 Daugų filialo biblioteka susijungė su Vlado Mirono gimnazijos biblioteka. Bibliotekos fonde yra 18 tūkst.892 egz. dokumentų. Daug dėmesio Daugų bibliotekoje yra skiriama bibliografiniam-kraštotyriniam darbui. Bibliotekoje yra sukauptas kraštotyros fondas, jame 2016 m. buvo 97 leidiniai [5].

Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Kančėnų filialas (Mokyklos g. 6, Kančėnų k., Alytaus r.) įkurtas 1952 m. Bibliotekos dokumentų fonde sukaupta 4561 tūkst. spaudinių. Bibliotekoje sukauptame kraštotyros fonde yra 87 leidiniai.

Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Rimėnų filialo biblioteka (Beržų g. 8, Rimėnų k., Alytaus r.) įkurta 1954 m. Dokumentų fonde sukaupta 7321 tūkst. spaudinių [1]. Rimėnų filiale kraštotyros fonde yra 22 leidiniai.

Literatūra ir šaltiniai

  1. Alytaus rajono savivaldybės viešoji biblioteka. [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-08-06]. Prieiga per internetą: <http://www.alytus.rvb.lt/?page_id=227>.
  2. Alytaus rajono piliakalniai. – Vilnius, 2013. – P. 40, p. 85 [1] p.: iliustr.
  3. Alytaus turizmo informacijos centras. [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-08-09]. Prieiga per internetą: <http://www.alytus-tourism.lt/lt/right_side-nekeisti/poilsiauk-br-dauguose->.
  4. Biržys, Akiras. Lietuvos miestai ir miesteliai. – Kaunas, 1933. – T. 1  , p. 594.
  5. Daugai. – Alytus, 2004. – 233, [1] p.: iliustr., faks., portr., žml. – Bibliogr. išnašose.
  6. Daugai. – Iliustr. //Alytaus rajonas. Čia gera gyventi. – Vilnius, 2010. – P. 17-20.
  7. Daugų seniūnija. – Iliustr. //Dzūkų kraštas. – Kaunas, 1999. – P. 50-51.
  8. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus]  2013 [2016-08-06]. Prieiga per internetą:   <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519 >.
  9. Isokas, Gediminas. Alytus: [apie Alytaus miesto ir rajono gamtos paminklus]. – Iliustr. // Isokas, Gediminas. Lietuvos gamtos paminklai. – Vilnius, 1995. – P. 23-30.
  10. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-08-09]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search >.
  11. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. [interaktyvus]. 2016. [žiūrėta 2016-08-16]. Prieiga per internetą: <http://genocid.lt/Statiniai_Vietos/Paminklai/Alytus_paminklai.htm>.
  12. Lietuvos muziejai [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-08-09]. Prieiga per internetą: <http://www.muziejai.lt/D_bazes/Muziejai_DB/Savivaldybes_muziejai.lt.asp?skdr=102>.
  13. LR valstybinių institucijų kontaktų ir naudingos informacijos tinklalapis <http://www.lrvalstybe.lt/daugu-seniunaitijos-1006407/>.
  14. Miškinis, Algimantas. Daugai. – Iliustr. // Miškinis, Algimantas. Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai. – Vilnius, 2002. – P. 66.
  15. Turizmo ir investicijų gidas po Alytaus rajoną ir Punsko valsčių. – Alytus, 2003. – P. 6-7.

 

Parengė: Dalia Ramanauskienė (Alytaus rajono savivaldybės viešoji biblioteka Praniūnų filialas), 2016

 

Objektai
Bukaučiškių dvaro koplyčia-mauzoliejus
Bukaučiškių dvaro sodybos vieta
Daugų Dievo Apvaizdos bažnyčia
Daugų miestelio istorinė dalis
Daugų piliakalnis
Daugų senosios žydų kapinės
Daugų V. Mirono gimnazijos kraštotyros muziejus
Daugų, Salos senovės gyvenvietė
Kalnas vad. Perkūnkalniu
Kalnas, vad. Aukakalniu
Kalnas, vad. Maldzytkalniu
Karliškių akmuo, vad. Mergos akmeniu
Karliškių kalnas, vad. Aukakalniu
Lietuvos karių kapai Dauguose
Lietuvos partizanų kapas Dauguose
Lietuvos partizanų kovos ir žūties vieta
Melnytėlės senosios kapinės vad. Aštriakalniu, Švedų kapais
Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos karių palaidojimo vieta
Rimėnų senovės gyvenvietė
Rodžios buv. dvaro sodybos fragmentai
Salos akmuo, vad. Mergos akmeniu
Stogastulpis okupacijos metu nukentėjusio nežinomo Daugų parapijiečio atminimui
Tamašavos senosios kapinės, vad. Petrucienės kalnu
Vinkšninių kapinynas
Formuoti maršrutą iš pažymėtų objektų