„Dainavos krašto“ dalyje „Vietovės“ pateikiama trumpa informacija ir publikacijų apie Alytaus apskrities vietoves apžvalgos.
Skaityti plačiau
Alytaus rajonas Druskininkų savivaldybė Lazdijų rajonas Varėnos rajonas
Alytaus rajonas Daugų seniūnija Daugai
Daugai. – Alytus, 2004.  Knygos viršelis

Daugai. – Alytus, 2004.
Knygos viršelis

Daugų miestas įsikūręs gražiame Daugų ežero pusiasalyje, apie 20 km į pietryčius nuo Alytaus [11]. Daugai užima – 165,25 ha ploto teritoriją.  Šį miestą iš visų pusių supa ežerai. Į vakarus ir į šiaurę nuo Daugų, Kalesninkų link, plyti Daugų, Varčios, Gedimino, Kemsynės miškai (1954 ha) [2,18].

Dauguose yra technologijos ir verslo mokykla, Daugų Vlado Mirono gimnazija, vaikų darželis, bibliotekos ir kultūros centras, ambulatorija, policijos nuovada, ugniagesių komanda, paštas, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė. Veikia visuomeninė organizacija „Daugų kraštas“ [4].

Daugų mieste gyvena 1170 gyventojas, iš jų 541 vyrai ir 629 moterys [7].

Iš Daugų kilę žymūs kraštiečiai – aktorius ir režisierius Valdas Babaliauskas (g. 1961) , rašytojas ir poetas Boleslovas Mačionis (1915 – 1971), chirurgas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Alfonsas Dirsė (1915 -1993), gamtos mokslų daktaras, buvęs Lietuvos gamtos apsaugos draugijų narys Juozas Jaskonis (1922 – 1998), poetas, vertėjas, libretų autorius, literatūros ir meno kritikas Dainius Gintalas (g. 1973),  Lietuvos muzikos akademijos profesorius, birbynininkas, buvo tautinės muzikos ansamblio „Vilnius“ vadovas, Lietuvos muzikų sąjungos narys Antanas Smolskus (1951 – 2003), poetas, vertėjas, visuomenės veikėjas Alfonsas Maldonis (1929 – 2007), biologijos mokslų daktaras, docentas, fitoterapijos centro vadovas, buvęs tremtinys Juozas Vasiliauskas (g. 1932). Daugų miesto pakraštyje buvo Kilmonių sodyba. Tai žinomos Holivudo aktorės Rūtos Kilmonytės-Lee tėvų tėviškė [2]. Daugai pelnytai didžiuojasi savo kraštiečiu kunigu Vladu Mironu (1880 – 1953), kuris buvo vienas iš signatarų, 1918 m. vasario 16 d. pasirašiusių Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo aktą [4]. Jis buvo Seimo atstovas, vyriausiasis karo kapelionas, aštuoniolikto ir devyniolikto LR Ministrų kabinetų vadovas, SSRS kalėjimų kalinys [2]. Signataro Vlado Mirono vardu šiandien pavadinta Daugų gimnazija.

Išsami informacija apie Daugų istoriją yra pateikiama knygoje „Daugai“ [2]. Šioje knygoje aprašomi išsamūs istoriniai faktai, pateikiama Daugų Dievo Apvaizdos bažnyčios istorija, supažindinama su Dauguose gimusiais žymiais žmonėmis, pateikiamas lankytinų vietų sąrašas. Apie Daugus rašoma Kviklio Broniaus knygose „Mūsų Lietuva [11] ir „Alytaus rajonas Čia gera gyventi“ [3], informacijos galima rasti internete, periodiniuose leidiniuose. Kviklio Broniaus knygoje „ Lietuvos bažnyčios“ [12]  aprašyta Daugų bažnyčios istorija.

Kalbininkas, habilituotas filosofijos mokslų daktaras, profesorius Aleksandras Vanagas rašo, kad Daugų vardo kilmė neaiški. Greičiausiai tai asmenvardinis vietovardis. Tačiau tokia Daugų vietovardžio kilmė bus patvirtinta tik tuomet kai bus įrodyta, jog tikrai šioje vietovėje gyvenęs Daugas [19].

Mokslininko Česlovo Kudabos nuomone, seniausias didžiojo ežero vardas buvęs Daugas. Pietiniame jo pakraštyje buvo kaimas Padaugė, miesto vardas irgi, matyt, kilęs nuo ežero vardo [8].

Yra padavimas, bylojantis apie miesto vardo kilmę. Pasakojama, kad trys Daugio sūnūs galiūnai nuskendę Didžiulio ežere. Jie plėšydavę tinklus ir gąsdindavę žvejus. Pastarieji išlikdavo sveiki ir gyvi tik tuo atveju, jeigu kuris nors spėdavęs sušukti: „ Vadan Dievo tėvo, piktieji Daugai, atstokit!“ [3].

Daugai – viena seniausių vietovių Lietuvoje. Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose Daugų vietovė pirmą kartą paminėta 1384 m. rugpjūčio 2 d. [15]. Dauguose stovėjo valdovų medžioklės pilis ir žvėrynas.  To meto metraštininkai byloja, kad kunigaikštis Vytautas labai mėgęs Daugus, nes iš jų yra išsiuntęs daug savo raštų [4].

Manoma, kad pirmąją medinę bažnyčią Dauguose pastatė Vytautas 1393 m. Greičiausiai ji stovėjusi šiaurės rytiniame miestelio pakraštyje [12]. Įsteigta didelė parapija, kuriai priklausė Alytaus, Valkininkų, Dusmenų apylinkių kaimai.

1503 m. rugpjūčio 14 d. karalius Aleksandras paskelbė privilegiją, kuria buvo atnaujinta bažnyčios funkcija. Joje Daugai vadinami oppido (miestu) [17].

1669 m. surašymo duomenys leidžia teigti, jog Daugai buvo daugiau kaimo, o ne miesto tipo gyvenvietė, nes tuo metu ten gyveno 217 žmonių. Dauguma žmonių vertėsi žemės ūkiu, o 24 šeimos laikė samdinius. Prekyba vertėsi tik žydai, jų tuo metu buvo 11. Miestelyje gyveno šaltkalvis, siuvėjas, kubilius. Miestiečiai už sodybą, dirbamą žemę, miško naudojimą dvaro valdytojui mokėjo mokesčius [20].

1863 m. pavasarį Lietuvoje prasidėjęs sukilimas neaplenkė ir Daugų. 1863 m. birželio 12 d. netoli Daugų F. Kolyškos vadovaujamas būrys kovėsi su caro kariuomenės kuopos pėstininkais [20]. Manoma, kad 1869 m. pradžioje kilo gaisras, tačiau metų pabaigoje pastatai buvo atstatyti. Šiais metais miestelyje gyveno 146 valdų savininkai, apie 600 – 650 žmonių. Iš jų 68 šeimos valstiečių, kiti vertėsi prekyba ir kitais verslais [2].

Centrinės Rusijos laikais Daugai buvo Trakų aps. valsčiaus centras.  Nepriklausomos Lietuvos laikais Daugai buvo Alytaus aps. valsčiaus centras [12].

Nepriklausomybės metais daugiškiai gyveno gana aktyvų kultūrinį gyvenimą. Gyvai reiškėsi politinės, religinės, visuomeninės, kultūrinės, jaunimo organizacijos.  Daugiškiai buvo apsišvietę, uoliai skaitė ir prenumeravo laikraščius [2].

Okupacijos metais, Daugų apylinkėse aktyviai veikė Lietuvos partizanai. 1940 m. lapkričio 17 d. Dauguose įsikūrė Lietuvos partizanų „Geležinio vilko“ rinktinė. Partizaninis judėjimas ilgai neišsilaikė, buvo įvesta sovietinė tvarka. Lietuvoje prasidėjo kolektyvizacija, ji neaplenkė ir Daugų. 1950 m. birželio 20 d. Daugai tapo rajono centru. 1959.01.15 miestelyje buvo 1287 gyventojai; iš jų 578 vyrai ir 709 moterys. 1959 m. pabaigoje Daugų rajonas įjungtas į Alytaus rajoną. Pokario metais Dauguose įkurtas žemės ūkio technikumas [11,2].

Šiais laikais Dauguose daugiausia dėmesio sulaukia Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena. Šventė rengiama Dauguose, ant Didžiulio ežero kranto. Pradžią šiai gražiai šventei davė 1991 m. liepos 7-ąją surengta Senovės dzūkų diena. Nuo tada Valstybės dienos minėjimas yra didžiausias metų įvykis. Per Valstybės dienos minėjimą, Dauguose, paskelbiamas ir apdovanojamas metų Alytaus rajono garbės pilietis [2].

Daugų herbas

      Daugų herbas

Daugams laisvojo miesto teises ir herbą 1792 m. balandžio 26 d. suteikė paskutinis Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas. Istoriniame herbe pavaizduotas Sidabriniame lauke ant žalios kalvelės stovi mėlynais šarvais apsitaisęs karys, laikantis dešinėje rankoje tokios pačios spalvos alebardą, kairėje – rytietišką skydą, prie juosmens – nedidelis kalavijas [4]. 1998 m. rugpjūčio 4 d., t.y. daugiau kaip po 200 metų, Daugų istorinis herbas buvo oficialiai atkurtas [2,4]. Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus Daugų herbą su anspaudu įteikė Daugų seniūnui Vydui Raudoniui [2].

Daugų Dievo Apvaizdos bažnyčia

Pirmąją medinę bažnyčią Dauguose pastatė Vytautas 1393 m. Greičiausiai ji stovėjusi šiaurės rytiniame miestelio pakraštyje. 1555 m., karalienei Bonai remiant, pastatytas špitolės namas ir prie jo nedidelė Šv. Petro bažnyčia.  Daug kartų Daugų medinė bažnyčia buvo sudeginta ir vėl atstatyta. 1834 m. dokumente rašoma, kad Daugų bažnyčia buvusi nedidelė [12]. 1858 m. pradėta statyti nauja mūrinė bažnyčia, kuriai projektą sukūrė architektas T. Tičeckis. 1862 m. statyba buvo baigta. Naujoji bažnyčia buvo daug didesnė ir netilpo senajame šventoriuje. Taigi reikėjo kiek sumažinti prekybinės aikštės plotą. Ši naujoji mūrinė bažnyčia buvo pirmasis kapitalinis Daugų pastatas.

1858 – 1862 m. statyta mūrinė bažnyčia pagal arch. T.Tišeckio projektą yra eklektinės architektūros halinio tipo. Matomi klasicistiniai piliastrai ir gotiškos smailios arkos išorėje, o viduje barokinis išpuošimas [4]. Vidus trijų navų, atskirtų kolonomis, skliautai segmentiniai [16].  Didysis altorius ir vargonai yra  barokiški.  Greta bažnyčios stovi tradicinio tipo medinė varpinė, statyta vėliau už bažnyčią. 1854 m. pastatyta nauja medinė klebonija. 1889 m. pradėta statyti nauja varpinė, nors tebebuvo ir senoji [12].

Daugų bažnyčioje ligi šių dienų išlikę pažymėtinų religinio meno dalykų: skulptūrinė dviejų angeliukų grupė (u.k. 8679), paveikslas „Vienuolis su avinėliu“ (u.k. 8669),  skulptūra „Matas Evangelistas“ (u.k. 8674),  stogastulpis (u.k.14713),  altoriai (5) su skulptūromis (u.k. 8668),  klausyklos (4) (u.k. 14763), skulptūra „Jonas Evangelistas“ (u.k. 8672),  skulptūra „Nukryžiuotasis“ I ( u.k. 8680),  paveikslas „Vienuolė su monstrancija“ (u.k. 8671), paveikslas „Klūpanti vienuolė“ (u.k. 8670),  skulptūra „Šv. Kazimieras“ (u.k. 8677),  skulptūra „Rūpintojėlis“ (u.k. 14762),  skulptūra „Nukryžiuotasis“ III (u.k. 8682),  lubų tapyba (u.k. 14712),  skulptūra „Jonas Nepomukas“ (u.k. 8676),  skulptūra „Vyskupas su pakelta kairiąja ranka“ (u.k. 8684),  skulptūra „Nukryžiuotasis“ II (u.k. 8681), skulptūra „Vyskupas su pakelta dešiniąja ranka“ (u.k. 8683),  žvakidės (6) (u.k. 8667),  skulptūra „Morkus Evangelistas“ (u.k. 8675),  skulptūrinė Nukryžiuotojo grupė (u.k. 8678), paveikslas. Daugiafigūrinė kompozicija (u.k. 8665), skulptūra „Lukas Evangelistas“  (u.k. 8673), paveikslas „Šv. Pranciškus Asyžietis“ (u.k. 8662),  paveikslas „Kristus prie stulpo“ (u.k. 7659),  vargonai (u.k. 15426),  paveikslas „Matas Evangelistas“ I (u.k. 8663),  paveikslas „Matas Evangelistas“ II (u.k. 8664) [10].

Apie Dauguose esančius urbanistikos ir architektūros paminklus yra rašoma knygoje „Daugai“ [2]. Informacija pateikiama Alytaus turizmo informacijos centro internetiniame puslapyje [1].

Į Kultūros vertybių registrą įtraukta Daugų miestelio istorinė dalis (u.k. 17077) [10,18]. Šios istorinės dalies teritorijos plotas 17,8 ha.  1969 m. Daugai paskelbti vietos reikšmės urbanistikos paminklu, nustatytos saugotinos teritorijos ribos, vertingi plano ir vaizdo elementai bei formos [17].

Dauguose yra keletas į Kultūros vertybių registrą įtrauktų objektų. 

Dauguose yra sen. gyvenvietė II, vad. Daugio pilimi (u.k. 5753) [10]. Dvaravietė yra Daugų ežero šiauriniame krante, dabartinių Daugų miestelio kapinių pietvakariniame pakraštyje. 1954 m. kasant mirusiesiems duobes, rasta koklių su Vyčiu, žalvarinių apyrankių, puodų šukių. 1972 m. į sąrašus buvo įrašyta senovės gyvenvietė, vadinama Daugio pilimi.

Apie Daugus ir jo lankytinus objektus informacijos galima rasti knygoje „Daugai“ [2], informaciniame leidinyje „Turizmo ir investicijų gidas po Alytaus rajoną ir Punsko valsčių“ [18], Alytaus turizmo informacijos centro internetiniame puslapyje [1].

Muziejus

Dauguose veikia Alytaus rajono Daugų Mirono gimnazijos kraštotyros muziejus. (Adresas: Pergalės g. 2, Daugai, Alytaus rajonas) [14,1].

Istorijos ir kiti paminklai

 Mieste yra stogastulpis sovietų okupacijos metu nukentėjusio nežinomo Daugų parapijiečio atminimui. Šis stogastulpis pastatytas 1989 m., autoriai tautodailininkai Vilmantas Ulčickas ir Algirdas Judickas [13].

Lietuvos partizanų kapas ir paminklas (u.k.12209) [10] yra Daugų miesto kapinėse. Kapas yra priešais centrinius kapinių vartus. 1990 m. rugsėjo 29 d. į Daugų kapines perkelti stribų ir enkavedistų pokariu nužudytų 24-ių partizanų palaikai. 1992-07-05 pašventintas paminklas – ąžuolinis kryžius, abipus kurio yra ąžuolinės sienelės su partizanų pavardėmis, vardais, gimimo ir žuvimo metais [2].

Kai kurie Daugų miestelio lankytini objektai:

Daugų pusiasalio šiaurinėje dalyje yra Daugų m. žydų senosios kapinės (u.k. 11439) [10]. Šios memorialinės teritorijos plotas 1,8 ha [2].

Dauguose yra Lietuvos karių kapai (u.k. 4709). Šiuose kapuose palaidoti 1920 m. mūšyje su Lenkijos kariuomene ties Varėna žuvę 9 Lietuvos kariai savanoriai. Žuvusiųjų atminimui ant piramidinės formos iš akmenų sumūryto postamento (autentiškas) stovi aukštas medinis kryžius su medžio spinduliais ir metaline Nukryžiuotojo skulptūrėle [2,10].

Knygoje „Kelias į archeologiją: atsiminimai“  [9]  docentas Pranas Kulikauskas mini tuo laikotarpiu Dauguose vykusias šventes. Mačionio Boleslovo  knygoje „Lakštingalų upeliai“ [15] yra Daugams dedikuotas eilėraštis „Daugų ežero legendos“.

Docentas Pranas Kulikauskas savo knygoje „Kelias į archeologiją: atsiminimai“ [9] aprašė 1930-1936 m. Dauguose vykusias šventes. Vytauto Didžiojo karūnavimo metinėms skirta šventė vyko visus 1930-uosius metus. Antra žymi šventė – Senovės diena. Į Daugus suvažiuodavo daug rašytojų, poetų, mokytojų, besimokančio jaunimo. Vyko muziejus po atviru dangum, buvo demonstruojami įvairūs liaudies dirbiniai, audiniai ir  archeologiniai radiniai. 1937 m. birželio 20 d. ši šventė buvo aprašoma „Lietuvos žiniose“. Dar vienas svarbus įvykis, kurį visa Lietuva, taip pat ir Daugai, minėjo, – Dariaus ir Girėno skrydį per Atlantą 1933 m. [9].

Daugų miesto biblioteka pradėjo veikti 1937 m. Joje buvo apie 500 skaitytojų, knygų fondas – 2 tūkst. egzempliorių. Biblioteka veikė špitolėje, vėliau kunigas ją perkėlė į kleboniją.  Kai 1939 m. kūrėsi miesto biblioteka, dalis parapijos bibliotekos knygų perduota miesto bibliotekai. 1941 m. tautinės knygos buvo deginamos, dalis konfiskuota. Sovietmečiu biblioteka veikė Taicio (Vytauto g. 270), 1948 – 1950 m. – Cikanavičiaus name (Vytauto g. 33). 1955 m. biblioteka persikėlė į Laisvės g. 3, vėliau – į kultūros namus. 1999 m. įsikėlė į naujas patalpas adresu: Ežero g. 18, Daugai [2]. Ši biblioteka yra Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos filialas [5]. 2016.09.01 Daugų fil. biblioteka susijungė su Daugų Vlado Mirono gimnazijos biblioteka.  Bibliotekos fonde yra 18 tūkst.892 egz. dokumentų. Daug dėmesio Daugų bibliotekoje yra skiriama bibliografiniam-kraštotyriniam darbui. Bibliotekoje yra sukauptas kraštotyros fondas, jame 2016 m. buvo 97 leidiniai [2].

 

Literatūra ir šaltiniai

  1. Alytaus turizmo informacijos centras. [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-08-09]. Prieiga per internetą: <http://www.alytus-tourism.lt/lt/right_side-nekeisti/poilsiauk-br-dauguose- >.
  2. Daugai. – Alytus, 2004. – 233, [1] p.: iliustr., faks., portr., žml. – Bibliogr. išnasose.
  3. Daugai. – Iliustr. //Alytaus rajonas. Čia gera gyventi. – Vilnius, 2007. – P. 27-28.
  4. Daugai. – Iliustr. //Alytaus rajonas. Čia gera gyventi. – Vilnius, 2010. – P. 17-20.
  5. Daugų filialo biblioteka. Alytaus rajono savivaldybės viešoji biblioteka. [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-08-06]. Prieiga per internetą: <http://www.alytus.rvb.lt/?page_id=227>.
  6. Daugų seniūnija. – Iliustr. //Dzūkų kraštas. – Kaunas, 1999. – P. 50-51.
  7. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal metus. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus]. 2016 [2016-08.06]. Prieiga prie internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519 >.
  8. Kudaba, Česlovas. Daugai ir jų apylinkės // Mokslas ir gyvenimas. – 1970, Nr.7, p. 26.
  9. Kulikauskas, Pranas. Kelias į archeologiją: atsiminimai. – Vilnius, 2003, p. 57.
  10. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-08-09]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search >.
  11. Kviklys, Bronius. Daugai. – Iliustr. // Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva. – Vilnius, 1989. – T. 1, p. 401-403.
  12. Kviklys, Bronius. Daugų bažnyčia. – Iliustr. // Kviklys, Bronius. Lietuvos bažnyčios. – Čikaga, 1987. – T. 5, p. 148-152.
  13. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. [interaktyvus]. 2016. [žiūrėta 2016-08-16]. Prieiga per internetą: <http://genocid.lt/Statiniai_Vietos/Paminklai/Alytus_paminklai.htm>.
  14. Lietuvos muziejai [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-08-09]. Prieiga per internetą:
  15. <http://www.muziejai.lt/D_bazes/Muziejai_DB/Savivaldybes_muziejai.lt.asp?skdr=102>.
  16. Mačionis, Boleslovas. Daugų ežero legendos // Lakštingalų upeliai. – Vilnius, 2004. – P. 44-59.
  17. Misius, Kazys. Lietuvos katalikų bažnyčios / Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. – Vilnius, 1993, p. 50.
  18. Miškinis, Algimantas. Daugai. – Iliustr. // Miškinis, Algimantas. Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai. – Vilnius, 2002. – P. 66.
  19. Turizmo ir investicijų gidas po Alytaus rajoną ir Punsko valsčių. – Alytus, 2003. – P. 6-7.
  20. Vanagas, Aleksandras. Lietuvos miestų vardai. – Vilnius, 1996, p. 47.
  21. Vidmantas, E. Daugai // Mokslas ir gyvenimas. – 1980, Nr. 8, p. 25.

 

Parengė: Dalia Ramanauskienė (Alytaus rajono savivaldybės viešoji biblioteka Praniūnų filialas), 2016

 

Objektai
Daugų Dievo Apvaizdos bažnyčia
Daugų miestelio istorinė dalis
Daugų piliakalnis
Daugų senosios žydų kapinės
Daugų V. Mirono gimnazijos kraštotyros muziejus
Daugų, Salos senovės gyvenvietė
Lietuvos karių kapai Dauguose
Lietuvos partizanų kapas Dauguose
Salos akmuo, vad. Mergos akmeniu
Stogastulpis okupacijos metu nukentėjusio nežinomo Daugų parapijiečio atminimui
Formuoti maršrutą iš pažymėtų objektų