„Dainavos krašto“ dalyje „Vietovės“ pateikiama trumpa informacija ir publikacijų apie Alytaus apskrities vietoves apžvalgos.
Skaityti plačiau
Alytaus rajonas Druskininkų savivaldybė Lazdijų rajonas Varėnos rajonas
Alytaus rajonas

 

Alytaus rajonas2

Alytaus rajonas = Alytus district: čia gera gyventi. – Vilnius, 2010. Knygos viršelis

Alytaus rajonas yra pietinėje Lietuvos dalyje. Jis priklauso Alytaus apskričiai, rytuose ribojasi su Trakų rajonu, šiaurėje – su Prienų rajonu, pietrytinėje pusėje ribojasi su Varėnos rajonu, pietvakariuose – su Lazdijų rajonu ir šiaurės vakaruose – su Marijampolės rajonu. Čia teka didžiausia Lietuvos upė Nemunas. Jo krantuose plyti didžiuliai miškų masyvai. Per šį kraštą teka Bambena, Peršėkė, Varėnė. Šioje teritorijoje yra daugiau kai 70 ežerų. Didžiausi iš jų – Žuvintas, Didžiulis arba Daugų, Obelija, Giluitis. Alytaus rajonas įkurtas 1950 m. birželio 20 d. iš 23 panaikintos Alytaus apskrities apylinkių. 1959 m. prie Alytaus rajono prijungta panaikinto Simno rajono 8 apylinkės ir Simnas, 1959 m. – panaikinto Daugų rajono 3 apylinkės ir Daugai. 1960 m. ir 1962 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos. 1962 m. prijungta panaikinto Jiezno rajono 4 apylinkės. 1968 m. kai kurios rajono gyvenamosios vietos prijungtos prie Prienų ir Trakų rajonų, 1969 m. ir 1973 m. – prie Varėnos rajono [14]. 1995 m. įsteigta Alytaus rajono savivaldybė, pavaldi Alytaus apskričiai.

Alytaus rajoną sudaro vienuolika seniūnijų: Alytaus, Alovės, Butrimonių, Daugų, Krokialaukio, Miroslavo, Nemunaičio, Pivašiūnų, Punios, Raitininkų ir Simno. Daugai ir Simnas yra miestai bei 421 kaimas.

Rajono teritorijos plotas yra 1410 kvadratinių kilometrų. Alytaus rajone gyvena 26 840 žmonių [2016 m.]. 99,7 % gyventojų yra lietuviai, 0,07 % – rusai, 0,04 % – lenkai [16].

Tarpukariu išleistoje aktoriaus, kraštotyrininko Petro Biržio (Pupų Dėdės) knygoje „Lietuvos miestai ir miesteliai. T. 1: Alytaus apskritis: dzūkų kraštas“ (Kaunas, 1931) rašoma apie šiuo metu Alytaus rajonui priklausančias vietoves – tuometinius Krokialaukio, Simno, Nemunaičio, Alovės, Daugų, Pivašiūnų, Butrimonių valsčius. Sovietmečiu buvo išleistas Vytauto Visocko leidinys „Alytaus rajonas“ (Vilnius, 1986).

Informacijos apie Alytaus rajoną, savivaldybę, seniūnijas, istoriją ir kt. yra šiuose leidiniuose: „Alytaus rajonas: čia gera gyventi“ [2, 3], „Dzūkų kraštas“ [5], „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“ [8], lietuviškose enciklopedijose [11, 14].

Simnas, Daugai, Butrimonys ir Punia buvo žinomi Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir Lenkijos karalių dvaruose. Daugai – viena seniausių vietovių Lietuvoje, iš visų pusių apsupta ežerų. Butrimonys garsėja vienintele Lietuvoje trikampe turgaus aikšte. Punios miestelis žymus savo istorine praeitimi. Pirmą kartą Punia paminėta kryžiuočių ordino kronikose. XII a. pabaigoje ant Punios piliakalnio, dar vadinamo Margirio (Margio) kalnu, stovėjo garsioji Pilėnų pilis. Pivašiūnai įsimintini Žolinės atlaidais ir bažnyčioje esančiu stebuklingu Mergelės Marijos paveikslu. Miroslave veikė vienas seniausių Lietuvoje marijonų vienuolynas. Raižiai tituluojami Lietuvos totorių sostine. Krokialaukis žinomas valdovams auginamais žirgais. Alytaus rajonas išsiskiria tradiciniais amatais, kulinariniu ir kultūros paveldu.

Alytaus rajono herbas

Alytaus rajono herbas

Alytaus rajono savivaldybės herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus patvirtino 2001 m. rugpjūčio 7 d. Herbo autorius – dailininkas Arvydas Každailis [9].

Alytaus rajone yra nemažai saugomų teritorijų: seniausias Lietuvoje 1937 m. m profesoriaus Tado Ivanausko iniciatyva įkurtas valstybinis Žuvinto biosferos rezervatas, Dzūkijos nacionalinio, Metelių ir Nemuno kilpų regioninių parkų dalys, Pivašiūnų ir Sudvajų geomorfologiniai, Balkasodžio botaninis, Sabališkės ir Varčios pedologiniai draustiniai. Nemunaičio apylinkėse, Vangelonių kaime yra geologinis paminklas – įspūdingas Dzūkijos akmuo [12].

Alytaus rajono piliakalniai. - Vilnius, 2013. Knygos viršelis

Alytaus rajono piliakalniai. – Vilnius, 2013. Knygos viršelis

Alytaus rajone yra 19 piliakalnių su senovinėmis gyvenvietėmis. Garsiausias yra Punios piliakalnis. Kiti žymūs piliakalniai: Kaukų, Obelytė, Obelijos, Papėčių, Pupasodžio (Želvios), Gerulių, Rumbonių.

Alytaus rajone yra daug lankytinų vietų: 72 archeologiniai, 395 istorijos (96 kapinės), 144 dailės, 29 architektūros ir 3 urbanistikos paminklai [10, 15].

Dauguma rajono bažnyčių yra architektūriniai paminklai.

Apie Alytaus rajone esančius piliakalnius rašyta leidiniuose „Alytaus rajono piliakalnių takais“ [7] ir „Alytaus rajono piliakalniai“ [6]. Juose galima rasti informacijos apie kiekvieną piliakalnį, legendų apžvalgą, piliakalnių raidos istoriją. Informacija gausiai iliustruota nuotraukomis. Lankytinos vietos apžvelgiamos šiuose turistiniuose vadovuose: Ingridos Semaškaitės „Dvarai: spindesys ir skurdas“, dvitomyje „Lietuvos dvarai“ [4], Algimanto Semaškos „Lietuvos keliais“ [17], „Po Lietuvą“ [18], „Įdomiausios kelionės po Lietuvą“ [1] ir kt.

Kai kurie Alytaus rajono lankytini objektai:

MUZIEJAI

Dailininko Antano Žmuidzinavičiaus memorialinis muziejus (Balkūnai, „Miroslavo seniūnija“).

Punios girininkijos miško muziejus (Punios girininkija, Nemuno g. 82, „Punios seniūnija“).

Daugų kalvės ekspozicijų salė (Daugai, Ežero g. 5, „Daugų seniūnija“).

Kraštotyrinė etnografinė ekspozicija „Punia amžių bėgyje“ (Punios mokykla-daugiafunkcinis centras, Kauno g. 3, „Punios seniūnija“).

Žuvinto biosferos rezervato muziejus (Aleknonys, „Simno seniūnija“).

Vaclovo Jankausko akmenų muziejus (sodininkų bendrija „Nemunas“, „Alovės seniūnija“).

Butrimonių gimnazijos kraštotyros muziejus (Butrimonys, Draugystės g. 1, „Butrimonių seniūnija“).

Alovės pagrindinės mokyklos istorijos muziejus (Alovė, Mokyklos g. 5, „Alovės seniūnija“).

Daugų Vlado Mirono gimnazijos kraštotyros ir etnografijos muziejus (Daugai, Pergalės g. 2 „Daugų seniūnija“).

Krokialaukio Tomo Noraus–Naruševičiaus gimnazijos istorijos muziejus (Krokialaukis, Žuvinto g. 41, „Krokialaukio seniūnija“).

PAMINKLAIS Alytaus rajone įamžinti šie žymūs žmonės:

Julius Čaplikas – Lietuvos kariuomenės generolas leitenantas, pedagogas, visuomenės ir karinis veikėjas (Ryliškiai, „Raitininkų seniūnija“).

Alfonsas Maldonis – poetas (Naujaplentė, „Daugų seniūnija“).

Margiris – legendinis kunigaikštis (prie Punios piliakalnio, „Punios seniūnija“).

Alfonsas Petrulis – Valstybės Tarybos narys, 1918 m. Nepriklausomybės Akto signataras, kunigas (Pivašiūnai, „Pivašiūnų seniūnija“).

Celestinas Soroka – VU auklėtinis, S. Trakų vienuolyno abatas. Pašventęs didžiąją gyvenimo dalį Pivašiūnų trečiosios bažnyčios statybai ir administravimui (Pivašiūnų bažnyčios šventorius, „Pivašiūnų seniūnija“).

Kazys Stasiukynas – knygnešys (autorius Vladas Krušna). (Peršėkininkų kaimas, „Miroslavo seniūnija“).

Vytautas Didysis – Lietuvos Didysis kunigaikštis (skulpt. Jonas Jagėla). Atidengtas 2010 m. (Raižiai, „Butrimonių seniūnija“).

Memorialinės lentos

Vaclovui Žadeikai – pulkininkui ant gimtojo namo, atidengta 1996 m. (Daugirdai, „Krokialaukio seniūnija“).

Žuvusioms žydėms moterims (skulpt. Audrius Janušonis, Butrimonių senosios žydų kapinės, „Butrimonių seniūnija“).

ISTORIJOS IR KITI PAMINKLAI

Stogastulpis, skirtas Punios 500 metų jubiliejui atminti (medžio drožėjas Virginijus Bučius). Pastatytas 2003 m. (Punia, „Punios seniūnija“).

Skulptūra, pastatyta minint Alovės mokyklos 150-ąsias metines (tautodail. Kęstutis Benediktas). Pastatyta 2015 m. (prie Alovės pagrindinės mokyklos, Mokyklos g. 5, „Alovės seniūnija“).

Lietuvos kario paminklas (skulpt. Vincas Grybas). Atkurtas 1990 m. (Nemunaitis, „Nemunaičio seniūnija“).

Memorialas 1920 m. žuvusiems savanoriams ir pokario partizanams Daugų miesto kapinėse (Daugai, „Daugų seniūnija“).

Paminklinis ansamblis 1944 m. gruodžio 23 d. sudeginto Klepočių kaimo ir nužudytų jo bei aplinkinių kaimų gyventojams atminti (Klepočiai, „Raitininkų seniūnija“).

Paminklas Lietuvos partizanams žuvusiems už Tėvynę Liepakojų kaime 1945 m. vasario 21 d. („Simno seniūnija“).

Paminklas Lietuvos partizanams, žuvusiems už Tėvynės laisvę Kalniškės mūšyje 1945 m. gegužės 16 d. („Simno seniūnija“).

Paminklas „Motina, laukianti savo vaikų“ po pasaulį išblaškytiems Simno krašto vaikams, partizanams, žuvusiems, nukankintiems, sušaudytiems, ištremtiems (skulpt. Antanas Kmieliauskas), pastatytas 2010 m. (Simnas, „Simno seniūnija“).

Paminklas – stela Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio grupės partizanams, 1945–1948 m. žuvusiems Žuvinto apylinkėse („Simno seniūnija“).

Paminklas žuvusiems žydams Pošnelės miške (skulpt. Vladas Krušna) („Simno seniūnija“).

Tarybinio kario skulptūra (netoli Miroslavo , „Miroslavo seniūnija“).

Žuvusių dėl Lietuvos laisvės paminklas (Meškučiai, „Daugų seniūnija“).

Žuvusių dėl Lietuvos laisvės paminklas (Ryliškiai, „Raitininkų seniūnija“).

Mylėkime Lietuvą už jos kančią“ (Vladas Krušna) (aikštė priešais Simno bažnyčią, „Simno seniūnija“).

Koplytstulpis žuvusiųjų atminimui (tautodailininkas Saulius Lampickas) (Lizdai, Raitininkų seniūnija).

Memorialas stalinizmo aukoms prie Klepočių (Klepočiai, „Raitininkų seniūnija“).

Koplytstulpis partizanams (Pivašiūnų bažnyčios šventoriuje, „Pivašiūnų seniūnija“).

MENO OBJEKTAI 

Daugų riboženklis „Daugis“ (Daugai, „Daugų seniūnija“).

Koplytstulpis kelių sankryžoje, kur nuo kelio Kaunas-Druskininkai atsišakoja kelias į Ryliškius (medžio skulptūrų drožėjas Tauras Česnulevičius) (Ryliškiai, „Raitininkų seniūnija“).

Koplytstulpis prie kelio, vedančio į Ryliškius (autorius Arvydas Švirmickas) (Ryliškiai, „Raitininkų seniūnija“).

„Lietuvaitė“ (skulpt. Algirdas Judickas) (Butrimonių miestelio aikštė, „Butrimonių seniūnija“).

„Motina“ (skulpt. Antanas Kmieliauskas) (Ūdrija, „Krokialaukio seniūnija“).

„Motinai“ (skulpt. Albertas Donatas Belevičius (Meškasalio kaimo kapinės, „Alovės seniūnija“).

Rūpintojėlis (tautodailininkas Antanas Česnulis) (Bugonys, prie kaimo kapinių, „Raitininkų seniūnija“).

„Vaidila“ (autorius Žilvinas Karkauskas) (Punia, „Punios seniūnija“).

„Žvejas“ (tautodail. Kęstutis Benedikas) (Daugai, „Daugų seniūnija“).

Skulptūrų parkas „Dainavos legenda“ (liaudies meistras Ipolitas Užkurnis) (Pupasodžio kaimas, „Miroslavo seniūnija“).

Skulptūrų parkas „Žaltės slėnis“ (įkurtas 1997 m.) (Smolnica, „Punios seniūnija“).

DVARAI

Raudonosios Alovės dvaras (XIX a.) (Alovės seniūnija).

Aniškio dvaras ( minimas XVI a. karališkųjų dvarų inventoriuje) („Alytaus seniūnija“).

Bukauciškių dvaro fragmentai (manoma, kad įkurtas XV a. pab.) („Daugų seniūnija“).

Dapkiškių dvaras (1831 m. sukilimo dalyvio Simono Konarskio gimtinė) („Krokialaukio seniūnija“).

Obelijos dvaras („Miroslavo seniūnija“).

Rodžios dvaro fragmentai („Daugų seniūnija“).

Alytaus rajono savivaldybės viešoji biblioteka yra seniausia Dzūkijos krašto biblioteka. Ji įkurta 1925 m. lapkričio 5 d. Valstybinio Centrinio knygyno skyriaus pagrindu. Panaikinus apskritis biblioteka tapo rajonine ir šias funkcijas vykdė iki bibliotekų centralizacijos – 1977 m. Prie bibliotekos veikia 33 rajono filialai.  Bibliotekos kraštotyros fondą sudaro 5657 leidiniai. Parengtas 291 kraštotyros darbas. Kraštotyros kartoteka nebepildoma ir sudaro 181507 įrašai. Sukurti 61276 analiziniai kraštotyriniai įrašai. Bibliotekose vyksta susitikimai su kraštiečiais, rengiamos parodos. Biblioteka sukaupusi kraštiečių rankraščių kolekciją [13].

Leidžiama ši spauda:

Alytaus krašto laikraštis „Alytaus naujienos“ (leidžiamas nuo 1989 m. 3 kartus per savaitę).

Savaitraštis „Dainavos žodis“ (leidžiamas nuo 1998 m.).

Alytaus rajono savivaldybės informacinis biuletenis „Alytaus rajono žinios“.

Dzūkų kultūros žurnalas „Dainava“ (leidžiamas nuo 2000 m., įvairus dažnumas).

Literatūra ir šaltiniai

  1. Alytaus apylinkės. – Iliustr. // Įdomiausios kelionės po Lietuvą. – Kaunas, 2012. – P. 34-39.
  2. Alytaus rajonas = Alytus district: čia gera gyventi. – Vilnius, 2007. – 56 p.: iliustr.
  3. Alytaus rajonas = Alytus district: čia gera gyventi. – Vilnius, 2010. – 48 p.: iliustr.
  4. Alytaus rajonas: Alovė; Obelija; Pasimniai; Rodžiai // Lietuvos dvarai: dviejų tomų žinynas. – Vilnius, [2009]. – T. 1: Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio apskritys, p. 8-10.
  5. Alytaus rajonas. – Iliustr. // Dzūkų kraštas. – Kaunas, 1999. – P. 42-65.
  6. Alytaus rajono piliakalniai. – Vilnius, 2013. – 303 [1] p.: iliustr.
  7. Alytaus rajono piliakalnių takais. – Alytus, 2010. – 87 [1] p.: iliustr.
  8. Alytaus rajono savivaldybė. – Portr. // Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai. – Kaunas, 2015. – D. 1, p. 323.
  9. Alytaus rajono savivaldybė. – Iliustr. // Lietuvos heraldika. – Vilnius, 2004. – D. 2, p. 19-21.
  10. Alytaus rajono savivaldybė [interaktyvus]. 2015 [žiūrėta 2016-04-08]. Prieiga per internetą:<http://arsa.lt/index.php?1650883560>.
  11. Baubinas, Ričardas. Alytaus rajono savivaldybė. – Iliustr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2001. – T. 1, p. 348-350.
  12. Isokas, Gediminas. Alytus: [apie Alytaus miesto ir rajono gamtos paminklus]. – Iliustr. // Isokas, Gediminas. Lietuvos gamtos paminklai. – Vilnius, 1995. – P. 23-30.
  13. Istorija. Alytaus rajono savivaldybės viešoji biblioteka [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016–04–08]. Prieiga per internetą: <http://www.alytus.rvb.lt/?page_id=5>.
  14. Noreika, Zigmuntas. Alytaus rajonas. – Iliustr. // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1985. – T. 1, p. 45-46.
  15. Nukentėję paminklai. – Vilnius, 1994. – 243 [2] p.: iliustr.
  16. Nuolatinių gyventojų skaičius metų pradžioje. Oficialiosios statistikos portalas [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2016–04–08]. Prieiga per internetą: <http://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-analize?portletFormName=visualization&hash=376c6342-bd63-49d5-9960-03b0a6a7b559>.
  17. Semaška, Algimantas. Alytaus rajonas. – Iliustr. // Semaška, Algimantas. Lietuvos keliais. – Vilnius, 2008. – P. 21-32.
  18. Semaška, Algimantas. Alytaus rajonas. – Iliustr. // Semaška, Algimantas. Po Lietuvą. – Vilnius, 2002. – P. 22-32.

Parengė: Lina Vasiliauskaitė (Alytaus r. SVB), 2016

Objektai
Alovės atodanga
Arminų, Aniškio piliakalnis su gyvenviete
Bakšių senovės gyvenvietė
Balkasodžio botaninis draustinis
Balkasodžio koplyčia
Barkūniškio buv. dvaro sodybos fragmentai
Bazorų piliakalnis
Butrimonių gimnazijos etnografijos muziejus
Dapkiškių dvaras
Daugirdų kaimavietė
Didysis Dzūkijos akmuo
Dzirmiškių piliakalnis
Einoronių piliakalnis vad. Pilies kalnu
Ežeryno senovės gyvenvietė
Gerulių piliakalnis su gyvenviete
Giluičių piliakalnis su gyvenviete
Gudelių senkapis, vad. Milžinkapiu
Kalnas vad. Olakalniu, Šauliakalniu
Kalnas vad. Perkūnkalniu
Kalnas, vad. Aukakalniu
Kalnas, vad. Maldzytkalniu
Karliškių akmuo, vad. Mergos akmeniu
Karliškių kalnas, vad. Aukakalniu
Kaukų (Obelytės) piliakalnis
Koplytėlė su ornamentuotu kryželiu ir Jono Nepomuko skulptūra
Kraštotyrininko Petro Dumbliausko muziejinė sodyba
Krekštėnų senosios pirmosios kapinės
Krištapiškių piliakalnis
Kurnėnų mokyklos statinių kompleksas
Lietuvos partizanų kautynių ir žūties vieta
Lietuvos partizanų kovos ir žūties vieta
Margaravos piliakalnis, vad. Raudonkalniu, Margirio kalnu
Melnytėlės senosios kapinės vad. Aštriakalniu, Švedų kapais
Metelių regioninis parkas
Muiželio dvaro parkas
Nemunaičio klintinių tufų atodanga
Nemunaičio mineralinė versmė
Nemuno kilpų regioninis parkas
Obelijos dvaro sodybos fragmentai
Obelijos piliakalnis, vad. Zaramkalniu
Paminklai Kalesnykų miške žuvusiems Geležinio Vilko grupės partizanams
Paminklas sušaudytiems partizanams Lizdų kaime
Paminklas žuvusiems Lietuvos partizanams atminti
Paminklas „Mylėkime Lietuvą už jos kančią“
Paminklas-stela Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio grupės partizanams
Paminklinis ansamblis 1944 m. sudeginto Klepočių kaimo ir nužudytų jo ir aplinkinių kaimų gyventojams atminti
Papėčių piliakalnis
Parkas „Dainavos legenda“
Piliakalnio piliakalnis
Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos karių palaidojimo vieta
Pivašiūnų geomorfologinis draustinis
Punios girininkijos miško muziejus
Rimėnų senovės gyvenvietė
Rodžios buv. dvaro sodybos fragmentai
Sabališkės valstybinis pedologinis draustinis
Simno miesto istorinė dalis
Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Simno žydų žudynių vieta ir kapas
Tamašavos senosios kapinės, vad. Petrucienės kalnu
Užubalių senovės gyvenvietė
Varnagirių k. antrosios senosios kapinės
Varnagirių kaimo pirmosios senosios kapinės
Varnagirių trečiosios senosios kapinės vad. Prancūzkapiais
Vinkšninių kapinynas
Žuvinto biosferos rezervatas
Žuvinto biosferos rezervato lankytojų centro muziejinė ekspozicija
Žuvusių už Lietuvos laisvę paminklas Meškučių kaime
Žuvusių už Lietuvos laisvę paminklas Ryliškių kaime
Formuoti maršrutą iš pažymėtų objektų