„Dainavos krašto“ dalyje „Personalijos“ pateikiamos biogramos vietos apdovanojimus gavusių nominantų, žymių žmonių, kuriems įsteigti muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos ir žymių kraštiečių – Lietuvos mastu žymių žmonių, susijusių su Alytaus apskritimi (čia gimusių arba susijusių savo veikla su šiuo kraštu).
Skaityti plačiau
Alytaus rajonas Druskininkų savivaldybė Lazdijų rajonas Varėnos rajonas

Vytautas Didysis

Gyvenimo datos:1350 - 1430 10 27
Gimimo vieta:Senieji Trakai (Trakų r.)
Veikla:Lietuvos Didysis Kunigaikštis
Pagerbimas: Paminklas , Paminklas , Paminklas , Paminklas , Paminklas
Pficneris, Josefas. Didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas kaip politikas. – Vilnius, 1989. Knygos viršelis

Pficneris, Josefas. Didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas kaip politikas. – Vilnius, 1989. Knygos viršelis

Gimė Trakų kunigaikščio Kęstučio ir jo antrosios žmonos Birutės šeimoje. Jis buvo vyriausias sūnus. Rašytiniuose šaltiniuose Vytauto vardas minimas nuo XIV a. septintojo dešimtmečio. Vytauto vaidmuo išaugo, tėvui tapus didžiuoju kunigaikščiu. 1392 m. Vytautas tapo Lietuvos valdovu, centralizavo valstybę. 1410 m. Žalgirio mūšyje Vytautas vadovavo jungtinei kariuomenei, nugalėjo vokiečių ordiną. Prie didžiausių jo pasiekimų priskiriamas valstybės nuo Baltijos iki Juodosios jūros sukūrimas. 1413 m. Horodlės sutartimi Vytautui pripažintas didžiojo kunigaikščio titulas. Vytauto valdymo laikais Lietuva buvo pakrikštyta, sparčiai augo miestai, katalikiškų parapijų tinklas, mokyklos. LDK tapo galingiausia Vidurio Europos valstybe. Mirė Trakuose. Buvo palaidotas Vilniaus arkikatedroje, bet kapo vieta nežinoma [4, 12-13].

Pasakojama, kad pirmą bažnyčią Punioje statyti liepęs Vytautas Didysis, todėl Punios bažnyčioje kabo šio kunigaikščio portretas. Vytautui Didžiajam patiko Punia, kurią ne kartą yra gynęs nuo priešų. Vėliau jis ten buvo įkūręs savo rezidenciją. Sakoma, kad Vytautas Didysis Butrimonių apylinkėse įkurdino totorius, kurie buvo ištikimi kariai ir tarnavo jo apsaugos pulkuose. Vytauto laikais Dauguose buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio rezidencija. XIV a. pabaigoje Dauguose Vytautas nurodė pastatyti bažnyčią. Manoma, jog XV a. palovėje būta didžiojo kunigaikščio dvaro. Yra keletas Vytauto Didžiojo rašytų laiškų iš Alovės. Šalia Alovės buvo ir kunigaikščio žirgynas [1].

1930 m. švenčiant 500-ąsias Vytauto mirties metines, 1988 m. išėjo išspausdintos knygos „Vytautas Didysis“ antrasis leidimas. Knygą parašė žymūs istorikai Adolfas Šapoka, Zenonas Ivinskis ir kt. [10]. 1989 m. išleista Josefo Pficnerio knyga „Didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas kaip politikas“ [8]. Informacijos apie Vytautą Didįjį taip pat yra šiuose leidiniuose: 1989 m. išleistoje „Lietuvos istorijoje“ (red. A. Šapoka) [5], „100 iškiliausių Lietuvos žmonių“, Vandos Daugirdaitės–Sruogienės „Lietuvos istorijoje“ [3], Igno Jonyno „Lietuvos didieji kunigaikščiai“ [6], J. Bučo ir R. Mačikėnienės „Vytautas Didysis ir mes“ [2]. Vilniaus Vytautų klubas išleido straipsnių rinkinį „Vytautas Didysis ir Lietuva“ [11]. Alytaus turizmo ir informacijos centro darbuotoja B. Malaškevičiūtė sudarė leidinį „Automaršrutas Vytauto didžiojo pėdsakais Alytaus krašte“. Yra straipsnių periodikoje, internete.

2010 m. Alytaus rajone, Punios seniūnijoje, Raižiuose atidengtas skulptoriaus Jono Jagėlos sukurtas paminklas Vytautui Didžiajam ir Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms paminėti. Daugiau kaip  5 metrų aukščio paminklo viršutinėje dalyje iškalti Gediminaičių stulpai, kiek žemiau – totoriškas simbolis Tarak Tamga. Paminkle įamžintos svarbios lietuviams ir totoriams datos: Vytauto Didžiojo atėjimas į valdžią (1932), jo mirties metai (1410), totorių atsikėlimas į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę (1397) ir Žalgirio mūšio metai (1410) [7, 9].

Literatūra ir šaltiniai

  1. Automaršrutas „Vytauto Didžiojo laiškų pėdsakais Alytaus krašte“. – Alytus, [2010]. – 27 p.: iliustr.
  2. Bučas, Jurgis. Vytautas Didysis ir mes / Jurgis Bučas, Ramutė Mačikėnienė. – Kaunas, 1991. – 209 p.: iliustr. – Bibliogr.: p. 133-135.
  3. Daugirdaitė–Sruogienė, Vanda. Vytauto Didžiojo laikai. – Portr., iliustr. // Daugirdaitė–Sruogienė, Vanda. Lietuvos istorija. – Vilnius, 1990. – P. 78-109.
  4. Gudavičius, Edvardas. Vytautas Didysis / Edvardas Gudavičius, Algirdas Matulevičius. – Iliustr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2014. – T. 25, p. 310-311.
  5. Jogailos ir Vytauto laikai. – Iliustr., portr. // Lietuvos istorija. – Vilnius, 1989. – P. 102-149.
  6. Jonynas, Ignas. Didysis kunigaikštis Vytautas. – Portr., iliustr. // Jonynas, Ignas. Lietuvos didieji kunigaikščiai. – Vilnius, 1996. – P. 127-228.
  7. Krušinienė, Emilija. Raižių musulmonų bendruomenė. – Iliustr. // Krušinienė, Emilija. Punia laiko verpetuose. – Marijampolė, 2013. – P. 121-123.
  8. Pfitzner, Josef. Didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas kaip politikas. – Vilnius, 1989. – 313, [1] p.
  9. Punios seniūnija. – Iliustr. // Alytaus rajonas = Alytus district : čia gera gyventi. – Vilnius, [2010]. – P. 35-38.
  10. Vytautas Didysis, 1350–1430 / [parašė A. Šapoka, Z. Ivinskis….et.al.]. – 2-asis (fotografuotinis) leid. – Vilnius, 1988. – 296 p.: žml.
  11. Vytautas Didysis ir Lietuva. – 2-asis leid. – Vilnius, 1997. – 131, [1] p., [6] iliustr. lap.: iliustr.
  12. Vytautas Didysis. – Iliustr., portr. // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1966. – T. 34, p. 373-390.
  13. Vytautas. – Iliustr. // 100 iškiliausių Lietuvos žmonių. – Vilnius, 2009. – P. 16-17.

Parengė: Lina Vasiliauskaitė (Alytaus rajono SVB), 2016

 

Susijusi informacija

0 atsakymų