Aliulis, Vaclovas. Vieno žąsiaganio istorija. – Vilnius, 2007. Knygos viršelis
Čiočytė, Dalia, Mikelaitis, Gediminas. Netituluotas Bažnyčios ambasadorius : atsiminimai apie kunigą Vaclovą Aliulį. – Vilnius, 2020. Knygos viršelis
Nuo 1937 m. – vienuolis marijonas. 1940 m. baigė Marijampolės marijonų gimnaziją. 1944 m. birželio 11 d. įšventintas kunigu. 1945 m. baigė Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją ir Teologijos fakultetą, teologijos licenciatas. Nuo 1945 m. kunigavo Vilniaus krašte ir Vilniuje. 1945–1948 m. kunigavo I Varėnoje, Marijampolėje. 1965–1979 m. – Lietuvos vyskupų konferencijos Liturgijos ir bažnytinės muzikos komisijos sekretorius, 1980–1990 m. – pirmininkas. Nuo 1965 m. rūpinosi liturgine leidyba. 1970–1974 m. – Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos vicerektorius, atleistas sovietinės valdžios nurodymu. 1979–1993 m. kunigavo keliose Vilniaus bažnyčiose. 1980–1989 m. – moterų vienuolių teologijos ir katechetikos slaptų kursų vienas vadovų. Parengė daugumą vadovėlių. Dėstė slaptoje kunigų seminarijoje, parengusioje apie 20 kunigų Lietuvai ir Ukrainai. Prasidėjus Atgimimui aktyviai reiškėsi visuomeninėje veikloje, organizavo katalikišką spaudą, rašė teologinius, publicistinius straipsnius. 1988–1991 m. – Sąjūdžio Seimo Tarybos narys. 1988–1992 m. – vienas katalikų blaivybės sąjūdžio organizatorių, Lietuvos biblijos draugijos steigėjų, 1992–1995 m. ir nuo 1999 m. – jos prezidentas. 1993–1999 m. – Marijonų vienuolijos generalinis vikaras Romoje. Nuo 1999 m. – Vilniaus marijonų vienuolyno vyresnysis. 1988–1982 m. – Lietuvos Sąjūdžio tarybos narys. 1989 m. įkūrė žurnalą „Katalikų pasaulis“, jo vyriausiuoju redaktoriumi dirbo iki 1991 m. 1990–1993 m. – leidyklos „Katalikų pasaulis“ direktorius. 1989–1992 m. – Lietuvos ateitininkų federacijos dvasios vadas. 1992–1995 ir 2001–2010 m. – Lietuvos Biblijos draugijos prezidentas. Palaidotas Alytaus rajone Santaikoje [1, 3, 8, 10].
Vaclovas Aliulis parašė pastoracinės teologijos vadovėlį. Parengė Romos katalikų „Apeigyną“ Lietuvos vyskupijoms (2 t. 1966–1967 m.), „Katalikų kalendorių-žinyną“ (1982–1989, 1991, 1993 m.), „Liturginį maldyną“ (1968 m.). Redagavo „Romos mišiolo“ vertimą (8 t., 1982–1994 m.), Č. Kavaliausko Naujojo Testamento vertimą (1972, 1988 m. kartu su V. Ališausku, A. Kučinskaite), A. Liesio „Psalmyno“ vertimą (1973 m.), N. Skurkio katekizmą „Mūsų tikėjimo šviesa“ (1980 m.). Išleido esė knygą „Žvilgsniai ne tik atgal“ (1994 m.), apybraižą „Palūšės bažnyčia ir parapija“ (1996 m.). Išleido straipsnių rinkinį „Žvilgsniai ne tik atgal“ (1994 m.), pasakojimus ir pamąstymus „Vieno žąsiaganio istorija“ (2007), knygas „Geroji Atpirkėjo Motina“ (2001 m.), „Nuo Betliejaus iki Romos su šventuoju Luku“ (2015). Paskelbė literatūrinius straipsnius „Šilelio ir bažnyčios dainius“ (apie A. Baranauską), „Ir nejučiom į dangų tiesiasi ranka“ (Apie V. Mykolaitį – Putiną) [6, 7, 9].
Informacijos apie kunigą Vaclovą Aliulį yra šiuose leidiniuose: biografijų rinkinyje „Asmenybės, 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“, Benjamino Kondrato „Kūrėjų pėdsakais Alytaus krašte“ [2], Vaclovo Aliulio pasakojimuose ir pamąstymuose „Vieno žąsiaganio istorija“ [4], „Žurnalistikos enciklopedijoje“ [5], „Lietuvių literatūros enciklopedijoje“, lietuviškose enciklopedijose. Yra straipsnių periodikoje, informacijos internete.
Literatūra ir šaltiniai
Parengė: Lina Vasiliauskaitė (Alytaus rajono SVB), 2016; 2021
