Atnaujinta informacija

Alekna, Viktoras. Nepriklausomybės akto signataras kun. Alfonsas Petrulis. – Trakai – Vilnius, 1996. Knygos viršelis

Mokėsi Šiaulių ir Panevėžio gimnazijose, 1891–1894 m. – Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune, 1895–1897 m. studijavo Lvovo veterinarijos institute. 1897 – 1898 m. mokėsi Vilniaus kunigų seminarijoje ir Peterburgo dvasinėje akademijoje. 1899 m. įšventintas kunigu. 1899 m. – Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčios vikaras.1908 – 1911 m. buvo Marcinkonių (Varėnos r.), 1911 – 1927 m. – Pivašiūnų (Alytaus r.) parapijų klebonu. Bendradarbiavo laikraščiuose „Viltis“, „Vilniaus žinios“, žurnaluose „Tėvynės sargas“, „Draugija“. Nuo 1908 m. – Lietuvių mokslo ir Lietuvių katalikų blaivybės draugijos narys. 1911 m. kartu su V. Mironu ir J. Novickiu įkūrė „Aušros“ bendrovę (ji iki 1915 m. leido žurnalą „Aušra“). 1913 m. buvo vienas Vilniaus krašto švietimo draugijos „Rytas“ steigėjų, Pivašiūnų „Ryto“ draugijos skyriaus vadovas. 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. 1918 m. dirbo Lietuvos Tarybos komisijoje, kuri rengė laikinąją LR Konstituciją. Nuo 1926 m. – Alytaus dekanas. Mirė 1928 m. birželio 28 d. Musninkuose (Širvintų r.). Palaidotas Musninkų bažnyčios šventoriuje. Ant kapo pastatytas paminklas su laiminančio Kristaus skulptūra [1, 4, 6].

Pivašiūnuose A. Petrulis aktyviai propagavo tautiškumą ir blaivybę. 1913 m. jo įkurtame blaivybės skyriuje buvo apie 60 narių. Jo iniciatyva, gavus generalgubernatoriaus leidimą, įsteigta biblioteka su skaitykla. Karo metais rūpinosi nukentėjusių parapijiečių reikalais, buvo parapijos komiteto steigėju ir pirmininku iki 1919 m. pradžios. 1919 m. balandžio mėn. lenkams užėmus Pivašiūnus, A. Petrulis buvo suimtas ir išvežtas į Vilnių, tačiau greitai paleistas [8].

1996 m. „Vorutos“ leidykla išleido rašytojo, literatūrologo Viktoro Aleknos biografinę apybraižą „Nepriklausomybės akto signataras Alfonsas Petrulis“. Leidinyje spausdinami keli signataro laiškai bei jų faksimilės, nurodomos svarbiausios A. Petrulio gyvenimo datos, slapyvardžiai. Knygoje yra pavardžių rodyklė, pateikiamas panaudotų šaltinių sąrašas. Informacijos apie A. Petrulį taip pat yra šiuose leidiniuose: istoriko Algimanto Liekio „Signatarai“, Algirdo Banevičiaus enciklopediniame žinyne „111 Lietuvos valstybės 1918 – 1940 m. politikos veikėjų“ [2], „Alytaus rajonas : čia gera gyventi“, kraštotyrininko Vytauto Vitunsko „Pivašiūnai“ bei „Pivašiūnai ir apylinkės“ [9], enciklopediniame biografijų žinyne „Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai : Alytus“ [5], Stanislovo Kiškio „Kristaus pašauktieji“ [3]. Yra straipsnių periodikoje, internete.

Alytaus rajono Pivašiūnų miestelį puošia paminklas, skirtas Valstybės Tarybos nariui, nepriklausomybės akto signatarui, kunigui Alfonsui Petruliui [7].

Literatūra ir šaltiniai

1. Alekna, Viktoras. Nepriklausomybės akto signataras kun. Alfonsas Petrulis. – Vilnius, 1996. – 86 p.: faks., iliustr. – Bibliogr.: p. 83–85. – Pavardžių r-klė: p. 79-82.
2. Banevičius, Algirdas. Alfonsas Petrulis // Banevičius, Algirdas. 111 Lietuvos valstybės 1918–1940 politikos veikėjų. – Vilnius, 1991. – P. 101.
3. Kiškis, Stanislovas. Kun. Alfonsas Petrulis. – Portr. // Kiškis, Stanislovas. Kristaus pašauktieji. – Kaišiadorys, 1996. – P. 31-32.
4. Liekis, Algimantas. Alfonsas Petrulis. – Portr. // Liekis, Algimantas. Signatarai : vasario 16. – Vilnius, 1996. – P. 238-242.
5. Petrulis Alfonsas. – Portr. // Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai : Alytus. – Kaunas, 2010. – P. 127-128.
6. Petrulis Alfonsas. – Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2010. – T. 18, p. 118-119.
7. Pivašiūnų seniūnija // Alytaus rajonas : čia gera gyventi. – [Vilnius], 2010. – P. 39-42.
8. Vitunskas, Vytautas. Kun. Alfonsas Petrulis // Vitunskas, Vytautas. Pivašiūnai. – Alytus, 2000. – P. 51-52.
9. Vitunskas, Vytautas. Nepriklausomybės Akto signataro kunigo A. Petrulio veikla. – Portr. // Vitunskas, Vytautas. Pivašiūnai ir apylinkės. – Marijampolė, 2004. – P. 42-48.

Parengė: Lina Vasiliauskaitė (Alytaus rajono SVB), 2016; 2017