„Dainavos krašto“ dalyje „Personalijos“ pateikiamos biogramos vietos apdovanojimus gavusių nominantų, žymių žmonių, kuriems įsteigti muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos ir žymių kraštiečių – Lietuvos mastu žymių žmonių, susijusių su Alytaus apskritimi (čia gimusių arba susijusių savo veikla su šiuo kraštu).
Skaityti plačiau
Alytaus rajonas Druskininkų savivaldybė Lazdijų rajonas Varėnos rajonas

Adolfas Ramanauskas-Vanagas

Gyvenimo datos:1918 03 06 - 1957 11 29
Gimimo vieta: Niu Britenas (New Britain) (JAV)
Veikla:pokario pasipriešinimo sovietinei okupacijai vadovas, Pietų Dzūkijos partizanų apygardos vadas, karininkas, pedagogas
Pagerbimas: Memorialinė lenta (Alytaus rajonas, Alytus)
Nominacijos: Alytaus miesto garbės pilietis (2007)
Ramanauskaitė-Skokauskienė, Auksė, Čeplinskas, Alytis. Adolfas Ramanauskas-Vanagas. - Alytus, 2000. Knygos viršelis

Ramanauskaitė-Skokauskienė, Auksė, Čeplinskas, Alytis. Adolfas Ramanauskas-Vanagas. – Alytus, 2000. Knygos viršelis

1921 m. A. Ramanauskas-Vanagas su tėvais iš JAV grįžo į Lietuvą ir apsistojo Bielėnuose (Rudaminos vlsč., Seinų apskr.). 1937 m. baigė Lazdijų „Žiburio“ gimnaziją, 1939 m. – Klaipėdos pedagoginį institutą, 1940 m. – Karo mokyklą atsargos jaunesniojo leitenanto laipsniu. Nuo 1940 m. rudens dirbo Guronių (Leipalingio vlsč.), nuo 1941 m. spalio mėn. – Aukštakalnių pradžios mokyklos mokytoju. 1941 m. birželio 22 d. prasidėjus SSSR – Vokietijos karui dalyvavo Birželio sukilime, vadovavo Druskininkų apylinkėse veikusiam sukilėlių būriui. 1942–1945 m. dėstė Alytaus mokytojų seminarijoje lietuvių kalbos ir matematikos dėstymo metodiką, karinį parengimą, vadovavo fizinio lavinimo užsiėmimams, pedagoginei praktikai. 1945 m. balandžio 25 d. užmezgė ryšius su Alovės miškuose veikiančiais partizanais, Nemunaičio apylinkėje buvo išrinktas būrio vadu. Būdamas geras organizatorius jis netrukus Merkinės ir Alovės apylinkėse išsisklaidžiusius partizanų būrelius sujungė į 140 kovotojų kuopą, kuri buvo prijungta prie Dzūkų rinktinės. Vėliau kuopa buvo performuota į batalioną, A. Ramanauskas-Vanagas paskirtas jo vadu, 1945 m. liepos mėnesį – Merkio rinktinės vadu. Jis Dzūkijoje ėmė centralizuoti ginkluotą pogrindį. 1946 m. balandžio 23 d. paskirtas Dainavos apygardos vado pirmuoju pavaduotoju, nuo 1947 m. rugpjūčio laikinai ėjo vado pareigas, rugsėjo gale paskirtas apygardos vadu. Organizavo partizanų spaudos leidybą, redagavo laikraščius, rašė straipsnius į Merkio bataliono „Trečią skambutį“ (1945), Merkio rinktinės „Mylėk Tėvynę“ (1946–1947), Dainavos apygardos „Laisvės varpą“ (1947–1949), Pietų Lietuvos srities „Partizaną“ (1949–1950), „Miško brolį“ (1950–1952) ir kitus. 1952–1956 m. rašė atsiminus „Partizanų gretose“ [3, 5].

1948 m. A. Ramanauskas-Vanagas išrinktas Pietų Lietuvos srities partizanų vadu, 1949 m. – Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio (LLKS) Tarybos prezidiumo nariu. Buvo išrinktas LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio-Vytauto pirmuoju pavaduotoju, patvirtintas Pietų Lietuvos (Nemuno) srities vadu. Su kitais parengė ir 1949 m. vasario 16 d. pasirašė suvažiavime priimtą LLKS Tarybos Deklaraciją dėl Lietuvos valstybingumo atkūrimo principų (2010 m. LR Seimas jos autorius pripažino Nepriklausomybės akto signatarais). Suvažiavime A. Ramanauskui-Vanagui suteiktas partizanų majoro, o 1949 m. – pulkininko vardas. 1950 m. jis paskirtas LLKS gynybos pajėgų vardu, o 1952 m. – Tarybos prezidiumo pirmininku, suteiktas partizanų generolo laipsnis. KGB užverbuoto buvusio Karo mokyklos bendramokslio išduotas 1956 m. su žmona Birute Kaune buvo suimtas, kalintas ir kankintas KGB kalėjime Vilniuje. 1957 m. rugsėjo 25 d. jis LSSR aukščiausiojo teismo nuteistas mirties bausme, lapkričio 29 d. – sušaudytas. Kur buvo palaidoti A. Ramanausko-Vanago palaikai – nežinoma [9, 12].

1991 m. partizano dukros Auksutės Ramanauskaitės–Skokauskienės rūpesčiu buvo išleista jos tėvo Adolfo Ramanausko-Vanago atsiminimų knyga „Daugel krito sūnų…“. Vėliau (1992, 1999, 2007) buvo išleisti pakartotiniai ir papildyti šios knygos leidimai [10].

1949 m. už nuopelnus partizaniniam karui A. Ramanauskas-Vanagas apdovanotas 2 laipsnio Laisvės kovos kryžiumi, 1950 m. LLKS Tarybos prezidiumo – I ir II rūšies I laipsnio Laisvės kovos kryžiais. 1998 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos prezidento dekretu jam patvirtintas brigados generolo laipsnis. Po mirties apdovanotas Vyčio kryžiaus 2 (1998) ir 1 (1999) laipsnio ordinais [12].

2007 m. A. Ramanauskui-Vanagui suteiktas Alytaus miesto garbės piliečio vardas už nuopelnus Alytui ir Lietuvos valstybei [6] ir Lazdijų rajono garbės piliečio vardas.

1994 m. Alytaus 2-oji vidurinė mokykla (buvusi mokytojų seminarija) pavadinta Adolfo Ramanausko-Vanago vardu. Nuo tų metų kovo 6-ąją, A. Ramanausko – Vanago gimimo dieną, mokykloje švenčiama Mokyklos diena. 2010 m. tapo Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija. Gimnazijos kraštotyros muziejaus vienas kambarys yra paskirtas A. Ramanauskui-Vanagui pagerbti. 2003 m. jame atidengtas A. Ramanausko-Vanago biustas (skulpt. Stanislovas Kuzma). 1999 m. Merkinėje pastatytas kryžius ir koplytstulpis (skulpt. Albertas Belevičius), 2010 m. – koplytstulpis partizanams ir jų vadui A. Ramanauskui-Vanagui (skulpt. Antanas Česnulis). 1999 m. A. Ramanausko-Vanago vardu pavadintas Nemenčinės kovinio rengimo centras . Jame 2006 m. atidengtas paminklas (skulpt. Tadas Gutauskas). A. Ramanausko-Vanago pavardė iškalta skulptūroje „Vienybės medis“ (skulpt. Tadas Gutauskas), kurioje minima 100 iškiliausių visų laikų Lietuvos asmenybių. Skulptūra pastatyta Vilniaus Vingio parke 2009 m., skirta Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti. 2012 m., minint A. Ramanausko-Vanago ir jo žmonos partizanės Birutės Mažeikaitės-Ramanauskienės arešto 56-ąsias ir partizanų vado 55-ąsias metines, partizanų suėmimo vietoje per KGB vykdytą operaciją Kaune, Žaliakalnyje, prie Kampo ir Kalniečių gatvių sankryžos, atidengtas paminklinis akmuo. Partizano atminimui sukurti filmai „partizanai (1993, rež. E. Zubavičius), „Už laisvę žuvusiems mirties nėra“ (2007, rež. V. Garlinskienė). 1991 m. Kaune A. Ramanausko-Vanago vardu pavadinta gatvė. Alytaus kraštietė Onutė Suncovienė parašė eilėraštį „Gen. A. Ramanausko-Vanago atminimui“. Matas Svajūnas yra sukūręs kovotojui už Lietuvos laisvę poemą ‚Sušaudyti likimai“ [5].

Žymus Lietuvos rezistento, Lietuvių išeivių mokslininko, sociologo Kajetono Juliaus Čeginsko darbas „Partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas“ pirmiausia skelbtas išeivijoje (Lampertheim, 1993), vėliau išleistas fotografuotinis leidimas Lietuvoje [1]. 2000 m. partizano duktė Auksė Ramanauskaitė-Skokauskienė ir žymiojo partizanų vado vardu pavadintos Alytaus vidurinės mokyklos direktorius Algimantas Alytis Čeplinskas parašė biografiją „Adolfas Ranmanauskas-Vanagas“ [9]. Vėliau dukros pastangomis išleisti du nuotraukų albumai: „Partizanų vadas generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas“ (sudarytoja A. Ramanauskaitė-Skokauskienė) [7] ir Auksės Ramanauskaitės-Skokauskienės „Generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas“ [8]. 2007 m. pasirodė Auksutės Ramanauskaitės-Skokauskienės sudarytas memorialinis leidinys „Generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas tautos ir valstybės atmintyje“ [3]. Į šią knygą patalpinti jau nepriklausomoje Lietuvoje parašyti straipsniai, atsiminimai, jubiliejinės kalbos ir kt., pateikiama daug iliustracijų. Apie A. Ramanauską informacijos yra taip pat šiuose leidiniuose: „Dainavos apygardos partizanų takais“ [2], „Alytaus istorinė raida“ [13], Vytauto Kaziulionio publicistikos knygoje  „Dainavos apygardos partizanų atminties paminklai“ [4], „100 iškiliausių Lietuvos žmonių“ [12], „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ (Vilnius, 2011. T. 19), Benjamino Kondrato „Kūrėjų pėdsakais Alytaus krašte“ [11]. Apie A. Ramanauską-Vanagą, buvusį Alytaus mokytojų seminarijos mokytoją, plačiau pasiskaityti galima Elvyros Biliūtės-Aleknavičienės knygoje „Amžinybės sparnai“ [1]. Informacijos yra periodikoje, internete.

Literatūra ir šaltiniai

  1. Biliūtė-Aleknavičienė, Elvyra. Adolfas Ramanauskas-Vanagas. – Portr. // Biliūtė-Aleknavičienė, Elvyra. Amžinybės sparnai. – Alytus, 1997. – P. 261-274.
  2. Dainavos apygardos vadai: [Adolfas Ramanauskas-Vanagas 1918–1957]. – Portr. // Dainavos apygardos partizanų takais. – Vilnius, 1997. – P. 28-36.
  3. Generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas tautos ir valstybės atmintyje. – Kaunas, 2007. – 317, [1] p., [24] iliustr. lap.: faks., portr.
  4. Kaziulionis, Vytautas. Merkinės partizanų bataliono vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas. – Portr. // Kaziulionis, Vytautas. Dainavos apygardos partizanų atminties paminklai. – Varėna, 2007. – P. 71-73.
  5. Kazlauskas, Rolandas. Ramanauskas Adolfas (slapt. Vanagas). – Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2011. – T. 19, p. 510-511.
  6. Mosteikaitė, Alma. Miesto garbės piliečio vardas – Adolfui Ramanauskui-Vanagui // Alytaus naujienos. – 2007, geg. 25, p. 2.
  7. Partizanų vadas generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas = Partisan commander general Adolfas Ramanauskas-Vanagas: [albumas ; į anglų kalbą išvertė Teresė Aleknavičiūtė]. – Kaunas, 2007. – 97 [1] p.: faks., portr.
  8. Ramanauskaitė – Skokauskienė, Auksė. Generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas: [albumas]. – Vilnius, 2008. – 119 p.: iliustr., faks., portr.
  9. Ramanauskaitė-Skokauskienė, Auksė. Adolfas Ramanauskas-Vanagas : [1918 03 06–1957 11 29] / Auksė Ramanauskaitė-Skokauskienė, Algimantas Alytis Čeplinskas. – Alytus, 2000. – 46 [1] p.: iliustr.
  10. Ramanauskas (Vanagas), Adolfas. Daugel krito sūnų…: partizanų gretose. – 2-asis leid. – Vilnius, 2007. – 586, [2] p., [16] iliustr. lap.: iliustr, faks.
  11. Ramanauskas-Vanagas, Adolfas. [Adolfas Ramanauskas-Vanagas: autobiografija] // Kondratas, Benjaminas. Kūrėjų pėdsakais. – Vilnius, 2013. – Kn.: 9, p. 299-306.
  12. Adolfas Ramanauskas. – Portr. // 100 iškiliausių Lietuvos žmonių. – Vilnius, 2009. – P. 192-193.
  13. Žepkaitė, Regina. Žymūs alytiškiai: [Adolfas Ramanauskas-Vanagas] // Alytaus istorinė raida. – Vilnius, 2004, p. 176-181.

Parengė: Lina Vasiliauskaitė (Alytaus r. SVB), 2016

 

 

 

0 atsakymų