Svetainė „Dainavos kraštas“ skirta Alytaus apskrities bibliotekų kraštotyros informacijos sklaidai internete. Jos tikslas – atskleisti visuomenei, nutolusiam vartotojui (lietuviams užsienyje, moksleiviams, visiems besidomintiems Dainavos kraštu) vienoje vietoje sutelktą, susistemintą, atrinktą, išliekamąją vertę turinčią ir bibliografiniais sąrašais paremtą informaciją apie Alytaus apskritį – turtingos istorijos ir savitų tradicijų kraštą.

Vadovėliuose išlikusi praeitis

Aš kitados turėjau seną knygą –
Kaip ji vadinosi – šiandien nebeatmenu,
Užrito metai kiekvieni po akmenį
Ir užmarštim it pelenais apsnigo…
/Juozas Erlickas/

Likus kelioms dienoms iki mokslo metų pabaigos, būtų tikslinga prisiminti senų laikų vadovėlius, pažvelgti į jų turinį. Tuo labiau, kad šiandieninės Lietuvos mokyklos gyvena naujomis sąlygomis – persikėlė į nuotolinį mokymą, kuris tapo iššūkiu ir mokiniams, ir mokytojams. Bet vienos ar kitos naujovės švietimą lydi nuolat. „Gyvename laikais, kai reformų dvasia skverbiasi į visas gyvenimo sritis (…) mes esam (…) naujos gyvenimo tikslo precizijos liudytojai“. Tai žodžiai iš straipsnio „Tikros mokyklų reformos belaukiant“ leidinyje „Mokykla ir gyvenimas“ (Nr. 327, 1937 m. sausio mėn.).

Mokyklos kaita – nuolatinis procesas. Šiandienines mokymosi galimybes keičia informacinės technologijos. O iš kokių vadovėlių mokėsi mūsų seneliai ir proseneliai? Kviečiame pasižiūrėti į senus vadovėlius ir leidinius, saugomus Alytaus r. Butrimonių gimnazijos kraštotyros muziejuje. Dėka Danutės Anušauskienės, Alytaus r. Butrimonių gimnazijos kraštotyros būrelio ir muziejaus vadovės mokytojos metodininkės, šiuo metu galima pažvelgti į praeitį:

A. Giedrius, Eglaitė Bauba „Vaikų knygynėlis“ (1917 m.); K. Paltarokas „Šventoji senojo ir naujojo įstatymo istorija“ (1929 m.); A. Busilas „Lietuvių kalbos metodika“ (1 dalis, 1924 m.); A. Kaunas „Aritmetikos uždavinynas“ (2 dalis, 1925 m.); Kaunas Arūnas „ Gamtos mokslai. Chemija“ ( 2 dalis, 1939 m.); Povilas Mira „Kas šiandien kalbama apie Dievą, sielą, religiją, pažangą ir socializmą“ (1 dalis, 1919 m.); „Mokykla ir gyvenimas“ (Nr. 327, 1937 m.) ir kt.

Pavartę tarpukario vadovėliuos rasime ir maldą, kurią kalbėdavo mokiniai ir mokytojai Lietuvos mokyklose iki sovietinės okupacijos („Teikis atsiųsti, Viešpatie, Šventosios dvasios dovanų, mūsų protą ir sielą sustiprink, palaimink mūsų tėvus, mokytojus ir tuos, kurie mus į gerą veda. Duok mums stiprumo moksle per Kristų mūsų Viešpatį. Amen“) bei maldą po pamokų („Ačiū tau, Viešpatie, už mokslą, už mums suteiktas gėrybes, kurios ir viešpatauja per amžius. Amen.“). Rasime ir mįslių, pvz.: „Mįslių tėvas klane guli“ (liežuvis), „Pilna trobelė baltų vištelių (burna, dantys); aritmetikos uždavinių; S. Nėries eilėraščių iš knygos „Diemedžiu žydėsiu (1938 m.), Šatrijos Raganos „Lietuvos senovinės istorijos pasakos“ (1920 m.) ir pan.

Butrimonyse kraštotyros muziejuje sukaupti leidiniai leidžia pažvelgti į mokyklų istoriją ne tik iš šių dienų taško, bet ir iš praeities perspektyvos. Mokyklų vadovėlių bei kitų mokymosi priemonių vaidmuo kuriant visuomenę, išsaugant tautinį tapatumą yra pamatinis.

Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Butrimonių filialo vyresn. bibliotekininkė
Asta Daironienė

Daugiau senųjų vadovėlių pavyzdžių rasite čia: https://www.facebook.com/AlytausRSVB/photos/a.3162939897059643/3162942710392695/?type=3&theater

 

 

0 atsakymų

Naujienos